Tikriausiai esate kino ekrane matęs, kaip meška vejasi vaiką ar vilkas užpuola arklį.
Gali būti, kad tie laukiniai aktoriai – iš žvėryno, esančio šalia Budapešto. Į jį išsinuomoti gyvūnų atvyksta ir Holivudo, ir Europos kino kūrėjai.
Juostą užsakė „Discovery“
Aštuonių žmonių kūrybinė grupė iš Lietuvos jau dvi savaites fiksuoja, kaip laukiniai žvėrys rengiami filmavimui.
Šešių dalių dokumentinis serialas kuriamas kompanijos „Discovery“ užsakymu. Kitų metų pavasarį jį ketinama parodyti per „Animal Planet“.
Filmuoti planuojama pusmetį. Per tą laiką juostos kūrėjai tikisi užfiksuoti, kaip gyvūnai gabenami į filmavimo aikšteles, kaip vyksta scenų su jais filmavimas.
Filmavosi su žvaigždėmis
Šiuo metu jau sukurta viena serija. Netrukus lietuvių kūrybinė grupė turėtų išvykti namo, tačiau ketina dar ne kartą grįžti į Vengriją. Dokumentinio filmo kūrėjai lauks, kada kokiai nors kino studijai prireiks šio žvėryno gyventojų. Čia laikomi vilkai jau yra filmavęsi su tokiais Holivudo aktoriais kaip Richardas Gere’as, Anthony Hopkinsas, Nicolas Cage’as.
„Neseniai buvo atvykęs vienas kino prodiuseris iš Kanados. Prancūzijoje kuriamam savo filmui jis ieško meškų, – „TV antenai“ pasakojo L.Šeškus. – Jeigu jis pasirinks gyvūnus iš šio žvėryno, mes vyksime kartu į Prancūziją ir stebėsime, kaip jie vaidina.“
Vakarojo su vilkais
Visą dieną su laukiniais gyvūnais Vengrijoje leidžiantis L.Šeškus prisipažino, kad jam tenka kovoti su baime.
„Nejauku, kai matai šalia vaikštinėjančią maždaug 500 kilogramų sveriančią mešką“, – pasakojo L.Šeškus.
Tačiau kūrybinė grupė net ir laisvalaikį leidžia žvėrių apsuptyje.
„Neseniai vakarojome su penkiais laisvai vaikštančiais vilkais. Jie buvo drąsūs, šalia mūsų ir atsiguldavo“, – pasakojo L.Šeškus.
LRT laidos „Pinigų karta“ vedėjas A.Tapinas – filmo scenaristas.
„Jis yra sumanus, tikras profesionalas, puikiai valdantis plunksną ir išmanantis televizijos darbo specifiką, – pagyras A.Tapinui žėrė L.Šeškus. – Be to, nepažįstu daugiau lietuvių, taip puikiai kaip Andrius kalbančių angliškai. Jo anglų kalba tobula.“
„TV antena“ pakalbino ir A.Tapiną.
– Kaip reagavote sulaukęs pasiūlymo būti dokumentinio filmo scenaristu?
– Kai Laurynas paskambino ir ėmė kalbėti, jog turi man pasiūlymą, nutraukiau jį sakydamas, kad visiškai neturiu laisvo laiko. Tačiau jis vis tiek man papasakojo apie sumanymą. Tuomet supratau, kad kitos progos padirbėti su „Discovery“ gali ir nepasitaikyti. Tai kompanija, kuri diktuoja tikrai aukštos kokybės standartus.
– Koks jūsų darbas kuriant serialą?
– Pirmiausia kaupiau žinias ir rengiau scenarijų. Filmavimo aikštelėje mano darbas yra visuomet būti šalia šio žvėryno savininko, jį kalbinti, tikslinti atsakymus.
O pasibaigus filmavimams teks dėlioti serijas.
– Turbūt buvote perspėtas, kad teks susidurti su laukiniais gyvūnais. Ar įsivaizdavote, kad, pavyzdžiui, turėsite lįsti į vilkų aptvarą?
– Perspėjo, kad bus laukinių gyvūnų – vilkų, meškų, šernų, elnių, lūšių ir kitų. Mums sakė, kad reikės prie jų priprasti. Tačiau atvykęs čia supratau, kad baimės jausmo neturiu. Kartą mums su Laurynu reikėjo padėti atskirti vieną vilką nuo gaujos. Teko lįsti į aptvarą su penkiais vilkais ir pasirūpinti, kad keturi stipresni gyvūnai neužpultų silpnesniojo. Netrukus tas vilkas buvo perkeltas į kitą aptvarą.
Mūsų filmo herojus, šio žvėryno savininkas, puikiai išmano vilkų elgseną ir geba numatyti jų tolesnius veiksmus.
Jis ne tik prižiūri savo žvėryną, tačiau ir padeda į zoologijos sodus sugrąžinti iš ten pabėgusius gyvūnus. Vieną dieną kartu su juo vykome į prieglaudą, kur buvo patekęs nuo gaujos atsiskyręs vilkas.
– Kaip reikia elgtis su vilkais, kad jie nepultų?
– Šio žvėryno savininkas mums aiškino, kad vilkai privengia žmonių. Jų genuose yra užkoduota, kad žmogus nuo senovės juos gaudė, nuodijo ir kitaip naikino. Jei vilkui keli grėsmę, jis gali pulti. Tačiau jeigu jis mato, kad tu taikus, nepuls.
Vis dėlto niekada nereikia pamiršti, kad tai laukiniai gyvūnai. Todėl negalima jiems atsukti nugaros.
Kai kas čia mums sako – įsivaizduokite, kad tai šuo. Tačiau vilko kaukimas toli gražu neprimena šuns lojimo. (Juokiasi.)
– Ar vilkus galima išdresuoti?
– Juos galima prisijaukinti, tačiau išdresuoti tikrai neįmanoma. Filme mes daug dėmesio skirsime vilko ir žmogaus santykiams.
– O kaip jautėtės prieš save išvydęs pusę tonos sveriančią mešką?
– Na, ji tikrai nepriminė cirko meškutės. (Juokiasi.) Teko būti šalia Karpatų meškos, kuri atsistojusi ant užpakalinių letenų yra gerokai už mane aukštesnė.
Tą akimirką, kai supranti, kad ji vienu grybštelėjimu gali tave sudoroti, nebūna itin jauku. Tačiau filmuojant meškas imamasi ypatingų atsargumo priemonių.
Kai žvėryno savininkas pastebi, kad meška tampa nerami, nenori daryti to, kas jai sakoma, pataria keisti sceną.
– Jūs esate parašęs knygą “Vilko valanda„, o dabar kuriate filmą, kuriame bus pasakojama ir apie vilkus.
– Iš tiesų tai visiškas sutapimas. Su Laurynu nusprendėme, kad tai įvyko pasąmonės lygmeniu.
Dar įdomesnis sutapimas yra tai, kad mūsų kūrybinėje grupėje yra garso režisierius, kurio pavardė Vilkas.
– Jums gali prilipti tokia pravardė.
– (Juokiasi.) Na, taip. Su kuo sutapsi, tuo pats tapsi.
To visai nebijau. Juk vilkas – kilnus gyvūnas, turintis puikių savybių.
