Filmo „Redirected / Už Lietuvą!” kūrėjai iš Kanų kino festivalio turėtų grįžti kur kas geriau nusiteikę nei Holivudo žvaigždė Nicole Kidman, pastebi „Lietuvos ryto“ žurnalas „TV antena“.
Tokį įspūdį susidarė jau dvyliktus metus šiame renginyje besilankantis kino kritikas Edvinas Pukšta.
– Kokie šiemet Kanai – šilti, saulėti ar vėsūs ir lietingi? O gal lyja tik žvaigždėmis? – paklausiau E.Pukštos.
– Buvo visko: ir saulės, ir lietaus. Neatsiejamais Kanų simboliais tapę juodaodžiai emigrantai iš Afrikos – saulės akinių pardavėjai kaipmat pakeitė prekę, šiandien jie po 10 eurų pardavinėja skėčius. Žinoma, šiemet Kanuose gausiai lyja ir žvaigždėmis.
– Kas šiemet sukėlė didžiausią sensaciją?
– Didelių sensacijų nebuvo, na, bent jau tokios, kokią pernai sukėlė Abdellatifo Kechiche’o „Adelės gyvenimas”. Manau, jos ir nebus. Taip šiemet sudaryta programa – joje daug filmų, paimtų tik reklamos tikslais. Ypač daug juostų, kurios išsyk po pasaulinės premjeros ant raudonojo kilimo kitą dieną pasirodo Prancūzijos kino teatruose. Pavyzdžiui, atidarymo filmas „Monako kunigaikštienė”.
– Buvo rašoma, kad šį filmą kritikai sumalė į miltus.
– Nežinau, kaip buvo atidarymo vakarą, tačiau tame seanse, kuriame buvau kartu su kritikais, juosta buvo nušvilpta tiesiogine šio žodžio prasme. Rimtose filmo vietose, kur režisierius Olivier Dahanas tikrai nebūtų to norėjęs, žiūrovai garsiai juokėsi. Na, per oficialų seansą retai kada švilpiama, ten renkasi solidi publika, negailestingieji kritikai ten nepatenka.
Šis filmas – ne aktorės Nicole Kidman fiasko, o režisieriaus bėda. Tiesą sakant, aktorei daug priekaištų neturiu – ji atrodo graži, kerinti, tačiau neturinti ką veikti. Vaidmuo visiškai tuščias. O vien grožio čia nepakanka. Manau, režisierius tiesiog perdegė metus sėdėdamas montažinėje, bet taip ir neradęs tinkamo varianto.
Visi tikėjosi, kad tai bus romantinė drama, graži meilės istorija. To nėra net užuominos. Apmaudu, kad filmas pasisuka į politiką, jame pasakojama, kaip Prancūzijos vyriausybė ir prezidentas Charles’is de Gaulle’is kovoja už tai, kad turtingi žmonės mokėtų didesnius mokesčius.
Jei Lietuvoje šis filmas bus reklamuojamas kaip romantinė drama ir žiūrovai eis tikėdamiesi išvysti vieną gražiausių praėjusio šimtmečio meilės istorijų, jiems teks nusivilti.
Kanuose lankausi jau dvyliktus metus. Per atidarymus būdavo nuobodžių ir neįdomių filmų, tačiau tokio prasto nebuvo dar niekada. Gerai, kad jau kitą dieną buvo pažerta perliukų ir nuožmieji kino kritikai buvo priversti pamiršti atidarymo nesėkmę.
– Kokie filmai užgožė šią nesėkmę?
– Iki uždarymo šiųmečių Kanų kino festivalio konkursantų aukščiausią įvertinimą turėjo britų režisieriaus Mike’o Leigh filmas „Ponas Turneris” – jo vidurkis 3,6 balo iš 4. Aišku, toks vertinimas nereiškia, kad būtent šis filmas nuskins ir Auksinę palmės šakelę. Dažnai netgi būna priešingai.
– Gal iš anksto buvo aiškus šiųmečio festivalio favoritas?
– Manau, pretenduoti į apdovanojimus galėjo amerikiečių režisieriaus Benneto Millerio „Lapių gaudytojas”. Šis režisierius mūsų žiūrovams gerai pažįstamas iš „Oskarui” nominuotos dramos „Capote”, kurioje pagrindinį vaidmenį sukūrė šių metų vasarį miręs aktorius Philipas Seymouras Hoffmanas.
Vieną iš pagrindinių vaidmenų sukūrė amerikiečių komikas Steve’as Carellas, iki šiol garsėjęs vienodais apykvailiais vaidmenimis. Šiame filme jis tiesiog pražysta ypač dramatišku vaidmeniu.
„Lapių gaudytojas” – tikrais įvykiais paremta drama apie graikų-romėnų imtynininkus (ta pati sporto šaka, kurioje mūsų imtynininkas Aleksandras Kazakevičius iškovojo olimpinį bronzos medalį).
Broliai olimpiniai čempionai Markas ir Davidas Schultzai rengiasi 1988 metų Seulo olimpinėms žaidynėms. Turtingas milijonierius, didybės manija sergantis egocentrikas Johnas du Pontas pasisiūlo paremti sportininkus, tikėdamasis, kad bus iškovoti aukso medaliai. Tačiau šis užmojis greitai žlunga.
Manau, kad šis filmas rudenį tikrai bus prisimintas per „Oskarų” nominacijas ir visi trys aktoriai – S.Carellas, Channingas Tatumas bei Markas Ruffalo – bus pasiūlyti kaip pretendentai į šį apdovanojimą. Studijai „Sony Pictures” teks nuspręsti, kas galėtų būti nominuotas už pagrindinį, o kas už antraplanį vaidmenį.
Sulyginimui galiu pasakyti – kaip „Dalaso klubas” atskleidė aktorius Matthew McConaughay ir Jaredą Leto, taip „Lapių gaudytojas” atskleidė S.Carellą ir Ch.Tatumą.
Laukiu rusų režisieriaus Andrejaus Zviagincevo juostos „Leviatanas”, kuriai visi prognozuoja Auksinę palmės šakelę. Lyg tyčia šis filmas bus rodomas pats paskutinis, jo premjera įvyks prieš pat uždarymo ceremoniją.
Specialiuosiuose seansuose rodoma ukrainiečių režisieriaus Sergejaus Loznicos dokumentinė juosta „Maidanas” į apdovanojimus nepretenduoja, tačiau sulaukė nemažai dėmesio. Beje, šis režisierius visus savo filmus montuoja Lietuvoje, Vilniuje, Šarūno Barto kino studijoje „Kinevera”.
– Ar Kanuose jaučiamas Rusijos ir Ukrainos konfliktas?
– Kanuose S.Loznicos filmas – vienintelis, pasakojantis apie šį konfliktą. Kino kritikų programoje yra atrinktas ukrainiečių filmas, apie kurį taip pat daug kalbama, – „Gauja”.
Šis filmas unikalus tuo, kad jame neištariamas nė vienas žodis. Juostos kalba – kurčnebylių gestai.
Šiųmečiame Kanų festivalyje dominuoja Prancūzijos kino kompanijos. Kalbama, kad konkursinėje programoje netgi iš anksto padalytos vietos.
– Ar galima išskirti bendrą temą?
– Pernai buvo juntamas noras parodyti toleranciją homoseksualiems žmonėms (pavyzdžiui, „Adelės gyvenimas”). O šių metų tema būtų biografijos – „Lapių gaudytojas”, „Monako kunigaikštienė”, „Ponas Turneris”, „Yves’as Saint Laurent’as”.
Dėl šio filmo, pasakojančio apie įžymųjį prancūzų dizainerį, alpsta visi prancūzai, tačiau man jis pasirodė nuobodus. Galbūt dėl to, kad atėjęs į seansą aptikau būrį kietai įmigusių kino kritikų.
– Ką Kanuose veikia lietuviai?
– Vieną iš svarbiausių postų šiemet užima „Kino pavasario” direktorė Vida Ramaškienė, kuri yra festivalio programos „Dvi režisierių savaitės” žiuri narė. Tai nėra oficiali programa, tačiau ne mažiau svarbi festivalio dalis, kurioje rodomi debiutiniai filmai, dažnai netgi pretenduojantys į Auksinę palmės šakelę. Per dieną šiai komisijai tenka peržiūrėti mažiausiai tris filmus.
Kanuose apsilankė ir Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis, kurį susitikau Tommy Lee Joneso vesterno „The Homesman” su Meryl Streep ir Hilary Swank premjeroje.
Kanų kino mugėje dalyvauja Emilio Vėlyvio „Redirected / Už Lietuvą!” ir Igno Jonyno „Lošėjas”. Taip pat turėtų atvykti režisierius Marius Markevičius.
Kol kas įvyko vienas „Redirected” seansas. Į 70 vietų salę susirinko 45 žiūrovai – užsienio kino specialistai, festivalių atstovai ir filmų pirkėjai. Tai geras rezultatas.
– Matyt, kino pasaulio žmonės nepamiršo pernykščių lietuviškų kiaulių, kurios reklamavo šį filmą.
– Pernai šis filmas dar nebuvo baigtas, bet, matyt, įspūdis liko. Šiemet lietuviai apsiėjo be kiaulysčių. (Juokiasi.)
Taip pat rodomi šeši lietuviški trumpametražiai filmai „Short Film Corner” programoje.
– Šiemet Kanuose važinėjama tankais – festivalis sulaukė „Nesunaikinamųjų” žvaigždžių.
– Apie šią operaciją sklandė legendos. Juostos „Nesunaikinamieji III” žvaigždės Sylvesteris Stallone, Arnoldas Schwarzeneggeris, Melas Gibsonas, Harrisonas Fordas, Jasonas Stathamas, Wesley Snipesas, Dolphas Lundgrenas ir Antonio Banderasas sekmadienio popietę sustabdė eismą vienoje iš Kanų krantinių ir į spaudos konferenciją atvyko dviem tankais.
Šiai akcijai jiems teko gauti miesto mero ir policijos leidimą. Tankus jie išsinuomojo iš vieno Didžiosios Britanijos kolekcininko milijardieriaus ir atsiplukdė laivu.
Kanų festivalis – vieta, kur ne tik rodomi konkursiniai filmai, bet ir reklamuojama tai, kas bus rodoma, todėl čia stengiamasi išnaudoti visas galimybes ir atkreipti kuo daugiau dėmesio.
– Per 12 metų teko iš arti pamatyti daug garsenybių, žvaigždžių, kino kūrėjų. Ką sutikote šiemet?
– Taip, tai ir yra Kanų magija – gali netikėtai susitikti garsenybę, iš savo viešbučio žingsniuojančią į filmo seansą ar į kokį nors vakarėlį. Šiemet kol kas sutikau kelis režisierius, kurie dalyvauja konkursinėje programoje. Vienas iš jų – turkas Nuri Bilge Ceylanas. Jis yra ilgiausio konkursinės programos filmo „Žiemos miegas”, kuris trunka tris valandas ir 16 minučių, autorius.
– Ar žvaigždės labai saugomos?
– Manau, tai priklauso nuo jų pačių. Didžiosios žvaigždės, tokios kaip „Nesunaikinamųjų” aktoriai, gyvena prabangiame Antibų viešbutyje „Hotel du Cap-Eden-Roc”. Paprastiems žmonėms ten patekti sunku. Tačiau garsenybių, kurios lankosi filmų seansuose ar filmų mugėse, galima sutikti dažnai.
– Kas vyksta garsiojoje Kruazeto krantinėje?
– Pornografijos žvaigždučių ten jau seniai nėra. Jos išvaikytos gal prieš penkerius metus. Kruazeto krantinėje uždaryta viena važiuojamoji kelio pusė, o kitoje buriasi muzikantai, dainininkai, dailininkai.
Didžioji dalis į Kanus atvykusių žmonių į filmus nevaikšto, jiems labiausiai rūpi linksmybės. Didžiausios eilės Kanuose yra ne prie kino salių, o prie paplūdimio barų, kuriuose vyksta siautulingi vakarėliai.
– Kas uždarė Kanų kino festivalį?
– Paminėtos vadinamojo spagečių vesterno (Italijoje kurti vesternai. – Red.) 50-osios metinės. Ketinta parodyti restauruotą novatorišką 1964 metais kurtą Sergio Leone juostą „Už saują dolerių”, kurią pristatys ilgas kalbas ypač mėgstantis režisierius Quentinas Tarantino. Tai tikrai šnekiausias kino kūrėjas.
Tiesa, šis režisierius spagečių vesterno filmus prieš kelerius metus jau pristatė Venecijos kino festivalyje.
– Kokie suvenyrai šiemet populiariausi Kanuose?
– Kaip ir visuomet – marškinėliai su Kanų simbolika, Auksinė palmės šakelė, rašikliai ir labai spalvingos emblemos. O šiųmetis simbolis – Marcello Mastroianni iš Frederico Fellini „8 1/2 savaitės”.
