Šių laikų nusikaltėlių pasaulyje, ko gero, nėra kito tokio pelningo verslo kaip narkotikai. Lietuvos pareigūnų teigimu, beveik visos egzistuojančios kriminalinės gaujos verčiasi narkotikų prekyba.
Aguonų nuovirai, kokius Lietuvoje narkomanai žinojo prieš kelis dešimtmečius, ir narkotikų pardavėjas studentas, Kaune platinęs kvaišalus iš „mirtį nešančių“ žigulių, tapo istorija, vos Lietuva iškovojo nepriklausomybę. Atsivėrus sienoms į Vakarus, greta visų pažangių dalykų, mūsiškiai pasiėmė ir „naujuosius“ narkotikus.
Kadangi prieš 20 metų dar nebuvo interneto, kvaišalų gaminimo paslaptys buvo perduodamos iš lūpų į lūpas.
Lietuvos kriminalinio biuro viršininko pavaduotojas Edvardas Šileris, vienas pirmųjų lietuvių, besistažavusių JAV federalinių tyrimų biure, papasakos, kad kartą į policiją kreipėsi žmogus, radęs skelbimą, kad siūlomas trumpalaikis darbas Peru. „Kai jis paklausė, koks tai darbas, gavo aiškų atsakymą, kad reikės nuvažiuoti ir kai ką praryti“, − atskleis pareigūnas.
Olandijoje, Belgijoje narkotikai gaminami didžiuliuose angaruose, kone pramoniniu būdu. Lietuvoje gamyklos veikia pogrindyje, jose dirbama išskirtinio atsargumo sąlygomis. „Jeigu kas nors užsakė 10 kilogramų, tai tiek ir pagamins, nes bet koks likutis kelia grėsmę“, − šį vakarą TV3 eteryje pasakos kriminalistai.
Vieną pogrindinę kvaišalų gamyklą, veikusią atokiame vienkiemyje, namo rūsyje įrengtoje slaptavietėje, jie sekė 3 metus. „Į ten kvaišalų gamintojai vykdavo kasdien vis kitu maršrutu, eidavo skirtingais keliais, sukdavo ratus, stodavo, užeidavo į laiptinę, palaukdavo, vėl išeidavo“, − pasakos sekliai. – Gamindavo taip pat atsargiai: kol trise dirbdavo, vienas lauke budėdavo.“
Galiausiai suėmimo operacijai pasirengę pareigūnai dar turėjo sugalvoti, kaip narkotikų gamintojus užklupti nusikaltimo vietoje netikėtai, kad nebūtų sunaikinti įkalčiai. Tai pavyko laimingo atsitiktinumo dėka − narkotikų meistrus išdavė... koldūnai. Vienas jų panoro karšto valgio ir išvažiavo į parduotuvę. Jo mašiną pareigūnai perėmė ir ja įvažiavo į kiemą.
