Kiek žmonių reikia, kad būtų užimti ir susprogdinti Baltieji rūmai? „Septynių šimtų”, – taip į šį klausimą turbūt atsakytų „Oskaro” laureatas Volkeris Engelis ir jo partneris Marcas Weigertas.
Šie bendrovės „Uncharted Territory” atstovai kūrė specialiuosius efektus garsiajam režisieriaus Rolando Emmericho trileriui „Baltųjų rūmų šturmas”.
Tam, kad kompiuteryje būtų sukurti, o vėliau sunaikinti Vašingtono pastatai ir kvartalai, jie į pagalbą pasitelkė 12 bendrovių ir 700 darbuotojų.
Kūrėjus užklupo krizė
Filmai „Baltųjų rūmų šturmas”, „Žmogus iš plieno”, „Karibų piratai” kainavo nuo 150 iki 300 milijonų JAV dolerių. Kone trečdalį jų biudžeto prarijo specialieji efektai.
Atrodo, tokias juostas kuriančios bendrovės turėtų klestėti, tačiau iš tiesų jos merdi arba bankrutuoja.
Specialiųjų efektų kūrėjus užklupo didžiausia krizė per 20 metų, kai jų paslaugų prireikė Stevenui Spielbergui, kūrusiam filmą „Juros periodo parkas”. Tuomet moderniųjų technologijų specialistai kompiuterių ekranuose kūrė dinozaurus.
Kai Los Andžele įsikūrusiai bendrovei „Rhytm and Hues” buvo įteiktas „Oskaras” už Yanno Martelio romano „Pi gyvenimas” (režisierius Angas Lee) vaizdo efektus, džiaugsmas nesiliejo per kraštus.
Nieko stebėtino – iki geidžiamiausios apdovanojimų ceremonijos „Rhytm and Hues” buvo priversta atleisti 250 darbuotojų.
Vokietijos bendrovei „Pixomondo”, kuri buvo apdovanota „Oskaru” už indėlį kuriant Martino Scorsese nuotykių filmą „Hugo išradimas”, teko uždaryti daugelį savo filialų. Tarp jų – Berlyne (Vokietija) ir Berbanke (Kalifornija, JAV).
Apie savo nemokumą pranešė ir Miunchene įsikūrusi bendrovė „CinePostproduction”. Ji sukūrė specialiuosius efektus režisierių Detlevo Bucko į didįjį ekraną perkeltam romanui „Pasaulio matavimas” ir Jimo Jarmuscho filmui „Išgyvens tik mylintys”, kuriame pasakojama apie roko muzikantą vampyrą Adamą.
Stengiasi priblokšti
„Specialiųjų efektų kūrimo sritis pateko į keistą situaciją. Skaitmeninių vaizdų filmuose daugėja, todėl atrodo, kad mes turėtume klestėti”, – pečiais gūžčioja bendrovės „Pixomondo” komercijos direktorius Thilo Kutheris.
Jis pasakojo apie režisierių, kurio filmui prireikė istorinio traukinio. Jį galima buvo pagaminti, tačiau šio sumanymo režisierius atsisakė, mat tai būtų kainavę kelis šimtus tūkstančių JAV dolerių. Juostoje buvo naudojamas skaitmeninis traukinys.
Specialiųjų efektų kūrimo įmones purtanti krizė – tai Holivudo krizė. Jo kino studijose kuriama vis mažiau filmų. Tačiau jie – vis brangesni, nes režisieriai stengiasi priblokšti žiūrovus kvapą gniaužiančiais vaizdais.
Ilgus metus specialiųjų efektų kūrimo verslas Holivude klestėjo, bet praėjusią vasarą daugelį filmų ištiko skaudžiai per kišenę kertančios nesėkmės.
Štai režisieriaus Gore’o Verbinski sukurtas vesternas „Vienišas klajūnas”, kuriame vaidina Holivudo žvaigždė Johnny Deppas, kino studijai „The Walt Disney” padarė 150 milijonų JAV dolerių nuostolį.
Nori įspūdingų vaizdų
Holivude vyrauja nuomonė, kad kino juostų biudžetai turėtų mažėti. Tik neaišku, kas turėtų atsakyti už tai, kad jie ir toliau pučiasi.
Pagrindiniais kaltininkais laikomi režisieriai. Pastaruoju metu kino biudžetų lyderiais blogąja prasme laikomi Marcas Forsteris, sukūręs „Pasaulinį karą Z”, ir G.Verbinski, režisavęs „Vienišą klajūną”.
Holivudo kino studijos siekia užkirsti kelią įmantrumui ir nesaikingumui, o štai specialiųjų efektų kūrėjai įsitikinę, kad filmai turėtų būti kuo įspūdingesni. Tačiau jų užgaidos prodiuseriams pasirodo per brangios. „Pasaulio pabaiga ekrane – per didelė prabanga”, – juokauja jie.
„Dažnai specialieji efektai naudojami jau montuojant filmą. Montažinėje sėdi visiškai skirtingų sričių atstovai – scenarijaus autorius, režisierius, prodiuseriai. Praeina daug laiko, kol jie susitaria. Jei režisierius yra nepatyręs, tuomet dažniausiai kino studija perima iš jo filmo montavimą”, – sakė V.Engelis.
Trūksta ir laiko, ir pinigų
Vokietijos bendrovės „Rise Effects”, kūrusios specialiuosius efektus „Debesų žemėlapiui” ir „Geležiniam žmogui III”, atstovas Robertas Pinnowas mano – dažnai režisierius galima įtikinti, kad specialieji efektai filmui yra naudingi.
Bet jiems sukurti ir tobulinti paprastai trūksta ir pinigų, ir laiko. Siekdamos sumažinti išlaidas kino studijos mėgina keliais mėnesiais sutrumpinti laiką tarp filmavimo pabaigos ir juostų pasirodymo kino teatruose.
Įspūdingų veiksmo trilerių premjeros terminai dabar nustatomi metų metus į priekį.
Tad jų beveik neįmanoma nustumti vėlesniam laikui, net jei filmavimo darbai trunka ilgiau, nei planuota.
„Mes privalome atkentėti už tai, galiausiai mus spaudžia laikas”, – skundėsi V.Engelis.
Specialiųjų efektų kūrimo bendrovėms tenka greitai suburti daug žmonių, kad vaizdai būtų sukurti per trumpą laiką.
Šiuo atveju palankiau būtų pasitelkti mažiau žmonių, bet ilgesniam laikui.
Juk specialiųjų efektų kūrimo bendrovėms mokama už jų sukurtų vaizdų skaičių, o ne už skaičių darbuotojų, kuriuos jie samdo.
Darbas – lyg statybose
Specialiųjų efektų kūrimo bendrovės filmus lygina su pastatais. Jos teigia, kad joks architektas statybų aikštelėje pirmiausia nesprendžia, kurioje vietoje bus įstatyti langai ar durys.
Žodis „įkvėpimas” specialiųjų efektų kūrėjams skamba kaip keiksmažodis. „Nėra laiko jo laukti”, – apmaudžiai kalba jie.
Tiesą sakant, veiksmo filmai ir trileriai Holivudui kelia panašų galvos skausmą kaip didieji projektai statybų rangovams. Išlaidos didėja, nes tenka suderinti pernelyg daug skirtingų interesų, įgyvendinti per daug pakeitimų.
Miestas – kompiuteryje
Specialiuosius efektus kuriantys žmonės režisieriams siūlo iš anksto apsispręsti, kokių jų paslaugų reikės.
Bendrovės „Pixomondo” komercijos direktorius Th.Kutheris įsitikinęs, kad įspūdingoms filmo scenoms sukurti galima pasirengti iš anksto ir visą darbo procesą padaryti daug sklandesnį.
„Dar iki juostos filmavimo pradžios galime turėti kone finalinius vaizdus”, – sakė Th.Kutheris.
Kino studijos užkulisiuose būtų sukuriami skaitmeniniai vaizdai, kuriuos vėliau režisieriai įterptų į filmą.
Panašiai elgėsi V.Engelis ir R.Emmerichas kurdami „Baltųjų rūmų šturmą”. Kadangi kai kuriose Vašingtono vietose nebuvo leidžiama filmuoti, V.Engeliui ir jo bendradarbiams miestą teko pastatyti kompiuteryje.
„Baltųjų rūmų šturmo” režisierius R.Emmerichas filmavimo aikštelėje viename monitorių galėjo stebėti, ar realus vaizdas dera su skaitmeniniu fonu.
V.Engelis, jau daugiau nei du dešimtmečius dirbantis su R.Emmerichu, patenkintas, nes šis vokiečių režisierius yra kruopštus, tikslus ir viską suplanuoja iki mažiausių detalių.
Režisierių apėmė neviltis
Nors „Baltųjų rūmų šturmo” režisierius dar iki filmavimo pradžios turėjo specialiųjų efektų vaizdus, dirbdamas toliau jis nesijautė suvaržytas.
Bet kai kurie Holivudo režisieriai šį darbą įsivaizduoja kitaip.
Olandas Paulas Verhoevenas režisavo siaubo filmą „Nematomas žmogus”, pasakojantį apie mokslininką, galintį žmogų paversti nematomu.
Režisierius guodėsi, kad dėl iš anksto sukurtų specialiųjų efektų negali nė kiek nutolti nuo plano.
„Ar dėl to tapau režisieriumi?” – nevilties apimtas šaukė jis. „Nematomas žmogus” sukurtas prieš 13 metų. Jau tiek laiko P.Verhoevenas stengiasi savo filmuose apsieiti be specialiųjų efektų.
Parengė Ona Kacėnaitė
