Dailusis čiuožimas - viena sudėtingiausių olimpinių sporto šakų, reikalaujanti ne tik itin gero fizinio pasirengimo, tačiau ir aktorinių sugebėjimų, muzikalumo. Kai kurie faktai apie dailųjį čiuožimą, sportininkų atliekamas figūras skatina dar labiau žavėtis šia sporto šaka.
Įdomu, kad:
dailiojo čiuožimo sportininkai ant ledo gali pasiekti net 32 km/val. greitį;
čiuožėjų kūnams gali tekti net iki 4G apkrovos atliekant šuolius ar sukinius; panašias apkrovas patiria lenktynininkai;
ilgoji programa, trunkanti daugiau nei 4 min. prilygsta nubėgtai 1,6 km. ilgio distancijai;
porų ledo šokių varžybose vyrui draudžiama keliant partnerę kelti rankas aukščiau savo galvos;
ilgasis partnerės pakėlimas leidžiamas iki 12 sek., o trumpasis - iki 6 sek.;
ledo storis olimpinėje arenoje turi būti labai tolygus, paklaida ne didesnė nei 0,5 cm;
vyrų ir moterų bei sportinių porų pasirodymams leidžiama panaudoti tik instrumentinę melodiją, be dainininkų balsų;
po 30 sek. čiuožimo sportininko širdies susitraukimų dažnis pasiekia 90 proc. maksimalaus širdies pajėgumo; toks būna iki pasirodymo pabaigos;
pirmosios pačiūžų pavažos buvo padarytos iš gyvūnų kaulų IX amžiuje; vėliau atsirado medinės, geležinės ir galiausiai plieninės;
dailusis čiuožimas kaip sporto šaka atsirado tik 19 a. ir į olimpinių žaidynių programą pirmą kartą buvo įtrauktas 1908 m. Londono olimpiadoje, vasaros žaidynių metu.
