Jam ne kartą yra tekę dainuoti Kauno restorane „Vilija“, kur rinkdavosi tuo metu galingos „daktarų“ grupuotės atstovai. L. Kernagis prisimena, kad šiame restorane buvo geriausia aparatūra Lietuvoje, ten koncertuodavo populiariausi atlikėjai, o arbatpinigius mafijozai jiems mokėdavo dolerių šimtinėmis. Tiesa, smarkiai įkaušę jie rasdavo ir kitų būdų dainininkus pasikviesti į sceną.
Sykį po koncerto į užkulisius atėjęs „daktarų“ kompanijos atstovas kvietė dar padainuoti.
„Atsakiau, kad pavargau ir ruošiuosi namo. Tada jis išsitraukė pistoletą, užtaisė, įrėmė man į galvą ir pasakė: „Aš tavęs labai gražiai prašau.“ Atsakiau: „Na, jei taip gražiai prašai...“ – prisiminė L. Kernagis.
Apie savo susidūrimą su mafija jis pasakojo pirmadieniais rodomo TV3 vaidybinio dokumentinio ciklo „Mafijos kronikos su Dailiumi Dargiu“ antrojoje dalyje, kurioje buvo prisimintas „daktarų“ klestėjimo Kaune laikotarpis ir sukrečianti „Vilijos“ žudynių istorija.
Šiuo metu iš legendinio Kauno restorano „Vilija“, kaip ir iš „daktarų“ gaujos, likę tik griuvėsiai. Tačiau 1990-aisiais apie krachą nebuvo įmanoma nė pagalvoti. Kaune buvo visos Lietuvos mafijos branduolys. Korumpuoti pareigūnai, milžiniškos pajamos, žmonių baimė pasipriešinti gangsteriams ir silpna, nuolat reorganizuojama policija leido „daktarams“ suvešėti.
Alkoholis, neskaidrios privatizacijos, reketas – pinigų gangsterių kasoje buvo tiek, kad jie pirkdavo skaičiavimo mašinėles – kitaip nebeįstengė suskaičiuoti. Kauno banditai važinėjo prabangiais vakarietiškais automobiliais, o iš vaidybinio filmo „Krikštatėvis“ nusižiūrėję mafijozų įvaizdį, pirkosi panašius baltus ir spalvingus kostiumus, žiedus ir laikrodžius, atkartodavo Sicilijos mafijos narių manieras – susitikę glėbesčiuodavosi, bučiuodavosi.
Don Korleonės pavyzdžiu „daktarams“ taip pat reikėjo „štabo“ – savo restorano, į kurį aukos neštų pinigus. Tokiu tapo „Vilija“ – prašmatniausia to meto pasilinksminimo vieta mieste.
„Vilijos“ restorane ne sykį dainavęs L.Kernagis ten turėjo repetuoti ir lemtingąją 1993-iųjų spalio 7-ąją, kai įvyko kruvinos mafijozų skerdynės, tačiau likimas jį apsaugojo – Ligitas valandą pavėlavo. Kaip tik tuo metu užpuolikai su automatais sušaudė penkis „daktarus“. Gaujos vadeivai Henrikui Daktarui ir keliems jo bendrams intuityviai perėjus į tolimesnį kambarį pavyko išlikti gyviems.
