Televizijos laidų vedėjo A.Tapino dukrai Vasarai netrukus sueis dvylika, sūnui Vakariui – beveik 11 metų, rašo „Lietuvos ryto” priedas „TV antena”.
Pernai visa jų šeima kino teatre mėgavosi Bilbo Beginso nuotykių filmo „Hobitas: nelaukta kelionė” premjera, mat ją buvo galima žiūrėti vaikams nuo 7 metų.
Tačiau ilgai laukto juostos tęsinio „Hobitas: Smogo dykynė” A.Tapino atžaloms Lietuvos kino teatruose pamatyti neteks. Lietuvos kino centro Filmų indeksavimo komisijos narių sprendimu šis filmas – uždraustas vaisius visiems, kurie dar neturi trylikos.
– Kai prieš beveik 20 metų į lietuvių kalbą vertėte pirmąją J.R.R.Tolkieno trilogijos „Žiedų valdovas” dalį, tikriausiai nesitikėjote, kad 2013-ųjų Kalėdų proga jūsų ir jūsų vaikų lauks toks akibrokštas?
– Tikrai nesitikėjau. Manau, kad Lietuvoje yra daug jaunesnių nei 13 metų vaikų, kurie, kaip ir maniškiai, pažiūrėjo pirmąją dalį ir su nekantrumu laukė tęsinio. Jeigu ir pirmoji dalis būtų pažymėta N-13, būtų bent jau logiškas tęstinumas.
Mane glumina tai, kad valdžia nusprendžia, kur mano vaikai gali eiti ir ką gali žiūrėti. Sutinku, kad šis filmas nėra skirtas 7 metų žiūrovui, tačiau manau, jog tėvams turi būti palikta teisė spręsti, ar žiūrėti vaikui filmą. Galbūt yra tėvų, kuriems orkai ir goblinai atrodo nepriimtini, jų vaikai ir nežiūrėtų šio filmo.
– Pasipiktinęs nelogiška filmų indeksavimo sistema parašėte atvirą laišką net kelioms atsakingoms institucijoms. Kokio atsakymo sulaukėte?
– Pirmieji reagavo Seimo nariai Juras Požėla ir Remigijus Šimašius. Jie pažadėjo taip pat atkreipti atsakingų institucijų dėmesį ir prisiminti šią problemą, kai Seime bus svarstomos įstatymo pataisos.
Sulaukiau visų institucijų atsakymo. Visi sutinka, kad bendra filmų indeksavimo sistema ydinga, bet niekas negalėjo man paaiškinti, kodėl pirma dalis buvo įvertinta N-7, o antrai skirtas griežtesnis N-13 cenzas.
Galbūt tąsyk filmo platintojai sugebėjo susitarti su komisija, o gal ankstesnės komisijos nariai patys įžvelgė įstatymo absurdą?
Aš sutikčiau su tokiu indeksu, kokį skyrė britai ir amerikiečiai. Šiose šalyse, pavyzdžiui, dešimtmetis gali pasižiūrėti filmą, jeigu jį lydi tėvai. O mūsų šalyje galioja griežtas draudimas, kurio kino teatrai priversti laikytis.
– Susitaikysite su padėtimi ir tiesiog nežiūrėsite filmo?
– Aplinkiniai man siūlė daug keistų alternatyvų. Vieni sako: atsisiųsk iš interneto ir pasižiūrėk. Bet aš iš principo nenoriu žiūrėti piratinio filmo. Juo labiau kad „Hobitas” – tikrai ne tas filmas, kurį įdomu žiūrėti prastos kokybės ir mažame ekrane.
Kiti ragina palaukti, kol pasirodys DVD plokštelė. Treti juokais siūlo priklijuoti vaikams ūsus arba apgauti kino teatro darbuotojus: nusipirkti bilietą į N-7 filmą, kuris rodomas tuo pat metu, o prasidėjus seansui perbėgti į kitą salę. Bet aš neturiu jokio noro žiūrėti šio filmo sėdėdamas ant laiptų.
Renkuosi kitą variantą – kad pažiūrėčiau šį filmą, teks emigruoti į Latviją.
Skambinau į Rygos kino teatrus, toje šalyje galiojantis cenzas – N-12, tačiau jis yra tik rekomendacinio pobūdžio. Kai paklausiau, ar vaikai galės žiūrėti šį filmą prižiūrimi tėvų, man atsakė: „Jokių problemų.”
– Kaip manote, ar sukeltas šurmulys pajudins ledus ir įstatymai bus pakeisti?
– Ledų judinti nereikia. Pavasarį filmų indeksavimo sistemos pataisos jau buvo svarstomos Seime. Buvo siūloma, kad į kai kuriuos filmus vaikai galėtų eiti tik prižiūrimi tėvų ar kitų suaugusiųjų.
„Darbiečiui” Mečislovui Zaščiurinskui tuomet kažkodėl pasirodė, kad bus atverti vartai pornografijai. Lenkų rinkimų akcijos atstovė Rita Tamašiūnienė nusprendė, kad pedofilai ims vilioti vaikus, prie kino teatrų vartelių mojuodami bilietais.
Natūralu, kad po tokių pareiškimų pataisos buvo atmestos. Jas teikė socialdemokratai. Konservatoriai, kurie deklaruoja, kad tėvų autoritetas yra vienas svarbiausių auklėjant vaikus, balsavo prieš šį projektą.
Greičiausiai dauguma Seimo narių net neįsigilino į pataisų esmę, gal tuo metu buvo svarbesnių dalykų. Kultūra mūsų šalyje visada lieka kone paskutinėje vietoje.
Iš dalies kalti ir filmų platintojai, kurie nesugebėjo įtaigiai išaiškinti, dėl ko reikia tokių pataisų.
Tiesą sakant, kartais atrodo, kad mūsų Seimo nariai – kaip vaikai, nes jiems viską reikia smulkiai išaiškinti. Gal ir jiems reikėtų taikyti apribojimus žiūrėti tam tikrus filmus?
Dabar šis projektas į Seimo darbotvarkę grįš kovo mėnesį. Tikiuosi, kad pagaliau tai sugebėsime sunorminti bent jau panašiai kaip kitose šalyse.
Šiuo metu net kai kurie vaikiški filmai yra pažymėti ženklu N-7.
– Kokias amžiaus ribas filmams nustatytumėte jūs?
– Nieko daug nekeisčiau, tik vietoj N-7 ir N-13 įvesčiau T-7 ir T-13, o tai reikštų, kad neturintys minėto amžiaus vaikai filmą gali žiūrėti tik kartu su tėvais.
Tiesą sakant, tokių pataisų ir buvo prašoma dar pavasarį Seime. Nesuprantu, kur čia pedofilijos ir pornografijos grėsmė.
– Gal Kalėdų proga ir dėl kilusio šurmulio institucijos galėtų padaryti išimtį ir leisti vaikams pažiūrėti „Hobito” tęsinį?
– Vienintelis argumentas padaryti išimtį galėtų būti tai, kad pirmąją dalį buvo leidžiama žiūrėti jaunesniems, tačiau komisija man aiškiai pasakė, jog tai jiems nėra kriterijus.
Man įdomūs komisijos sudarymo kriterijai. Kai kurie nariai tikrai kompetentingi, bet, pavyzdžiui, viena organizacija į šią komisiją delegavo sekretorę. Aš nesu patenkintas, kad biuro administratorė priima sprendimą, kaip turiu auklėti savo vaikus.
Taigi lieka išvežti pinigus į Latviją, pakelti jų BVP, nes ši šalis normaliai žiūri į tėvų santykius su vaikais.
– Kokie jūsų, kaip tėvo, kriterijai, parenkant savo vaikams tinkamus filmus?
– Aš žinau, ką mano vaikai žiūri ir ką žaidžia. Perku jiems kompiuterinius žaidimus. Visus, kurie yra mūsų kompiuteryje, esu pats išbandęs.
Leidžiu jiems žaisti kai kuriuos žaidimus, skirtus ne jaunesniems kaip 16 metų. Bet taip pat yra žaidimų, kurių neleisiu žaisti, kol nesulauks tam tikro amžiaus, nepaisydamas jų skundų, kad visi klasėje juos jau turi. Neleidžiu tokių, kuriuose per daug smurto, banditų kultūros propagavimo. Man tai nepriimtina.
Tas pats dėl filmų. Juos žiūrime drauge. Mūsų požiūriu, jau geriau žiūrėti filmus kokybiškai, dideliame ekrane, negu siųstis piratinius.
– Tikriausiai jūsų vaikai yra perskaitę ir J.R.R.Tolkieno knygas?
– Jiems jos buvo skaitomos dar negimusiems. „Hobito” jie klausėsi dar būdami mamos pilve. Ir „Žiedų valdovo” filmus yra peržiūrėję. Patys šio rašytojo romanus perskaitė gal būdami septynerių.
Su knygomis irgi pasitaiko paradoksų, kai, pavyzdžiui, vieną populiariausių užsienyje paauglių knygų išleidus Lietuvoje buvo nerekomenduojama jos skaityti jaunesniems kaip 18 metų.
Pagal dabar galiojančią tvarką peršama išvada, kad vaikų auklėjimo negalima patikėti tėvams, o biuro administratorė geriau nusimano, ką jie gali žiūrėti, o ko ne.
Smogė kasininkei
Ne visi tėvai yra linkę paklusti tvarkai, pagal kurią jų vaikai neįleidžiami į vieną ar kitą filmą.
Skandalingasis grupės „Sel” lyderis Egidijus Dragūnas, įrodinėdamas savo teisę spręsti, kokius filmus gali žiūrėti jo penkiametis sūnus, į darbą paleido rankas.
Liepą dainininkas su sūnumi ir keturiais draugais Klaipėdos kino teatre „Forum Cinemas” susiruošė pažiūrėti filmą „Pasaulinis karas Z” (World War Z), kuris pažymėtas ženklu N-14.
Nepaisydamas kino teatro darbuotojos perspėjimų, E.Dragūnas įsivedė į salę sūnų. Buvo iškviesta apsauga. Kol jos darbuotojai aiškinosi su E.Dragūnu, išsigandęs berniukas slėpėsi po kėde.
Galiausiai kompanija buvo išprašyta lauk. Įtūžęs E.Dragūnas praeidamas trenkė kasininkei per galvą. Buvo iškviesta policija, surašytas protokolas.
Nors incidentą užfiksavo apsaugos vaizdo kameros, dainininkas neigė mušęs kasininkę. „Jeigu aš būčiau vožęs, tas žmogus gulėtų reanimacijoje”, – pareiškė atlikėjas.
Po patirto šoko kasininkei teko gerti raminamuosius vaistus, lankytis pas gydytoją. „Per dvejus darbo šioje įstaigoje metus nieko panašaus nėra nutikę”, – tuomet guodėsi ji lrytas.lt korespondentei.
