Lietuvoje už nužudytą žmogų jo artimiesiems dažnai priteisiama 10–15 tūkst. litų kompensacija: tiek kainuoja naudotas automobilis, veislinė katė, kailiniai, kelios tonos bulvių ar 63 gramai aukso.
Netekusi dukters Vaidos, Zita Mikštienė bandė prisiteisti iš žudiko po 20 tūkst. litų dviem savo anūkams. Tačiau nuteistasis Mindaugas kalėjime dirbti nenori, todėl apie materialinį atlygį Zita gali tik pasvajoti.
Ji gauna 420 litų pensijos. Tiek mėnesiui pragyventi turi užtekti ir jai, ir jos dukters vaikams – 15 metų vaikinui ir dvejais metais jaunesnei jo seseriai.
Z.Mikštienė nežinojo, kad ji gali pretenduoti ir į specialaus valstybės fondo, skirto nukentėjusiems nuo nusikaltimų asmenims, paramą. Nužudytojo artimiesiems šis fondas išmoka apie 13 tūkst. litų.
„Galima pateikti civilinį ieškinį ir pačiam nuteistajam. Tačiau suma, kuri bus priteista, labai priklauso nuo teisėjo požiūrio. Tai gali būti ir keliasdešimt tūkstančių, ir šimtas tūkstančių litų. Tačiau retas kuris kalinys būna nusiteikęs dirbti ir sumokėti visą sumą. Tad aukos artimieji tų pinigų paprastai taip ir nesulaukia.
O iš fondo paramos gali gauti ir nužudytojo artimieji, ir sunkiai nukentėję nuo nusikaltėlių“, – sakė laidos vedėjas teisės profesorius Justinas Žilinskas.
Jis pasakojo, kad užsienyje nuo nusikaltėlių nukentėjusiems asmenims išmokamos sumos taip pat nėra milžiniškos, tačiau daug kur veikia labiau išplėtota žalos atlyginimo sistema. Pavyzdžiui, aukos artimiesiems išmokami vadinamieji „skausmo pinigai“ – kompensacijos dydis nustatomas pagal tai, kiek skausmo galėjo nusikaltimas sukelti.
„Be abejo, bet kokia suma bus per maža numalšinti skausmui, jei buvo nužudytas artimas žmogus. Taip tiesiog suteikiama parama žmonėms, kai padarytos žalos atitaisymas po nusikaltimo nėra įmanomas“, – sakė J.Žilinskas.
LRT televizija, 19.30 val.
13 000
Maždaug tiek litų nužudyto žmogaus artimiesiems gali būti išmokama iš specialaus valstybės fondo.
