Viena iš lietuviškojo „Ekstrasensų mūšio“ lyderių nesidžiaugia savo sugebėjimais, nes jai pačiai jie atnešė tik sunkumų. Pasak moters, jai iki mirties teks gyventi žinant, kad nesuspėjo įspėti pažįstamo kunigo Ričardo Mikutavičiaus apie gresiančią žiaurią mirtį. Ji tvirtina, kad pranašiški vaizdiniai kurį laiką nedavė ramybės. Ponia Algimanta tikėjosi jais pasidalinti netrukus turėjusiame įvykti susitikime su žmonių mylimu dvasininku. Deja, kraupi nelaimė buvo greitesnė.
„Pas mane atvykę žmonės ne visada išgirsta tai, ko tikisi. Ar galiu džiaugtis galiomis, kai turiu pranešti kur jie ras savo dingusio giminaičio palaikus? – retoriškai klausia A.Raugienė, kurios likimas taip pat nelepino. – Asmeninės laimės niekada nepatyriau, o dėl sugebėjimų įgijau nemažai priešų. Juk ne veltui sakoma: batsiuvys be batų.“
Kriaunų Ragana įsitikinusi: kad ir kaip stengtųsi, sau padėti ji negali, mat prieš daug metų senelis prakeikė jam nepaklususią ponios Algimantos mamą, ir šis prakeiksmas lydės net aštuonių kartų giminės moteris.
Sunkaus gyvenimo ir piktų žmonių įskaudinta A.Raugienė į tolimiausią namų kampelį sukišo visas asmenines nuotraukas, primenančias praeitį. Išskyrus vienintelę, kurioje moteris įamžinta su Viktoru Uspaskichu.
