Kur kas mieliau jam buvo kas kartą ragauti su meile jos paruoštas košes, kurias ponia Kristina pagardindavo...sultiniu.
„Kai pirmą kartą išviriau jam avižinių dribsnių košės, jis sakė: Kriste, dar nesu tokios skanios valgęs“, - prisiminimais dalijosi ponia Kristina, kuri, nors ir turėdama namų šeimininkę, sutuoktiniui pusryčius ir vakarienę gamindavo pati. Visuomet pozityviai nusiteikusi Kristina apie patirtus išgyvenimus užsimena subtiliai. Astai paklausus, ar ši neverks pjaustydama svogūną, Kristina atsakė: „Neverksiu - pakankamai daug per tuos metus prisiverkiau – gal jau net ašarų neliko“.
Tačiau stebint nuoširdžią, gyvenimo džiaugsmu spinduliuojančią moterį, neįmanoma nepaklausti apie vyrų rodomą dėmesį: „Meilės laiškus gaunu, pasiūlymus gaunu – paskutinis atkeliavo iš užsienyje gyvenančio gražaus vyro“, - atvirai prisipažins ponia Kristina. Tačiau K.Brazauskienė užsimins, kad su ja artimiau susipažinti tikrai nėra paprasta. „Labai vengiu nepažįstamų žmonių – nesinori, kad tave išjuoktų tik dėl to, kad jiems atsakei vedinas smalsumo“, - samprotavo ponia Kristina.
