„Viasat Nature“ kanale - Ch.Darwino pėdomis

- Na, suprantate, kol nėra įrodymų, sunku suvokti, iš kur žemėje atsirado tokia įvairovė. Tačiau kai tik gauname reikiamus faktus, galime iš atskirų dalių sudėlioti visą dėlionę. Daugelis žmonių tiki Kūrėju – tai puiku ir kai kam tinkama – tačiau, mano nuomone, jau turime tvirtų įrodymų, kad būtent evoliucija paskatino suklestėti šią įvairovę. Netikiu, kad Kūrėjas yra, nes neturime kuo pagrįsti šios prielaidos. Iš tiesų... Pažvelkime į evoliuciją. Kaip žemėje atsirado tokių sudėtingų organizmų? Galbūt tai panašu į bedugnę, tačiau šalia kiekvienos bedugnės yra nuožulnus šlaitas. Būtent tai ir yra evoliucija – labai maži pokyčiai, vykstantys per ilgą laikotarpį.

- Nemanau, kad kuris nors iš jų buvo itin pavojingas. Labiausiai man patiko stebėti sliekus, nes jie yra puikūs „inžinieriai“. Visus organizmus Ch.Darwinas tyrinėjo ilgą laiką; jis stebėjo, kaip šios žemę rausiančios kirmėlės perdirba dirvožemį. Sliekai perdirba tonas žemės, taigi juos galima laikyti inžinieriais, sukūrusiais mūsų natūralų kraštovaizdį. Vienas mėgstamiausių mano eksperimentų buvo tyrimas, ar sliekai girdi muziką. Sudėjome šiuos gyvūnus į didelę dėžę, ją užkėlėme ant pianino ir grojome jiems muzikos kūrinius. Tai buvo tiesiog nuostabu!

- Apie Ch.Darwiną galima pasakyti vieną įdomų dalyką: visada pasitvirtindavo kiekvienas jo spėjimas arba išvada. Kartą jis rado gėlę ir spėjo, kad turėtų būti tam tikros rūšies drugių, turinčių itin ilgą straublelį, todėl galinčių maitintis šių gėlių nektaru ir jas apdulkinti. Šie drugiai buvo atrasti tik po daugelio metų! Manau, kad Ch.Darwinas neišmanė tik genetikos, nes DNR, kaip paveldėjimo mechanizmą, J.Watsonas ir F.Crickas atrado kur kas vėliau. Evoliucijos kūrėjas nepaisė DNR mechanizmo, nes tuo metu mokslininkai jo dar nebuvo atradę ir negalėjo paaiškinti. Taigi, kaip minėjau, šito jis nežinojo, be to, ničnieko nežinojo ir apie „savanaudiškumo geną“, nesuprato, kaip veikia sudėtingi organizmai. Tą sužinojome vėliau... Tik vėliau, tyrinėdami genetines organizmų ypatybes, mokslininkai nustatė vieną ypatybę – vadinamąją haplodiploidiją, leidžiančią paaiškinti, kaip veikia sudėtingų organizmų „savanaudiškumo genas“.

- Kas ten žino? Galiu pasakyti tik viena: tam tikrais geologiniais laikotarpiais nuolat masiškai išnyksta biologinės rūšys, tačiau, manau, kad gamtos sistemos visada išlaiko tinkamą pusiausvyrą. Gamta visada sugrąžina skolas, ir taip iš tiesų yra. Kas žino, kokia mūsų, kaip biologinės rūšies, ateitis... Tačiau evoliucija ir masinis rūšių nykimas vyksta ir toliau.

- Įdomu, kad evoliuciją skatina atranka; netgi derėtų pasakyti, kad iš tikrųjų evoliuciją skatina mirtis. Kiekviena šiuo metu gyvenanti rūšis yra laimės kūdikis. Juk buvo daugybė kitų rūšių, kurioms ne taip pasisekė ir jų atstovai tiesiog išmirė, arba jas pakeitė tos rūšys, kurias sėkmė globojo labiau. Kalbant natūraliosios atrankos sąvokomis, kasdien žmonių neėda liūtai arba rykliai. Žmonijai nebeliko šio pavojaus, taigi dėl šios priežasties neišmirsime. Tačiau natūralioji atranka...

- Kartais, nors ir menkai, keičiasi ir žmonės, įvyksta naudingų žmogaus fiziologijos pokyčių. Manau, kad laikui bėgant pasikeitė mūsų seksualinė atranka, ir, pavyzdžiui, jūs, kaip moteris, dabar esate linkusi pasirinkti ne itin stiprų ir galintį sumedžioti bei surinkti daug maisto vyrą, o tokį, kuriam geriau sekasi darbas ir kuris uždirba daugiau pinigų. Taigi suprantate... Nežinau, kokių pokyčių dar įvyks ateityje. Viskas priklausys nuo to, kokie atrankos procesai paveiks mūsų rūšį.

- Manau, kad didžiausias pokytis yra arealo praradimas; dėl to nukentės dar daugiau specifinių rūšių. Labiau pasiseks bendrosioms rūšims, galinčioms pasinaudoti besikeičiančios aplinkos pranašumais. Pavyzdžiui, yra kur kas didesnė tikimybė, kad pasikeitus sąlygoms nukentės gepardai, prisitaikę gyventi tik tam tikroje aplinkoje ir užimantys konkrečią nišą, negu leopardai, kurių rūšis yra bendroji.

- Posakis, kad išlieka tik geriausiai prisitaikiusieji, aprėpia visus šiuos dalykus. Tačiau tai nereiškia, kad jeigu esate ištvermingiausias ir geriausiai prisitaikęs prie konkrečios aplinkos, jūs būtinai nugalėsite. Pavyzdžiui, gali išlikti patinas, gebantis pritraukti daugiau patelių, arba gyvūnas, galintis veiksmingiau prisitaikyti. Tai yra, jeigu jūs geriausiai atliekate savo darbą, tai nebūtinai reiškia, kad rūpinatės tik savo nauda. Jeigu būsite itin savanaudis vabzdys, kaip pavyzdžiui, skruzdėlė arba bitė, labai daug gyvenime nepasieksite. Jeigu esate povas, negalintis pritraukti pakankamai patelių, taip pat daug nelaimėsite. Taigi evoliucijos ir pokyčių esmė – būti geriausiai prisitaikiusiam, daryti geriausiai, ką sugebi, ir taip toliau, nes būtent šias savybes jūs perduodate kitai kartai ir būtent šis palikimas sukelia minėtus pokyčius.

- Manau, norėčiau papasakoti, kaip Ch.Darwinas sukūrė savąją teoriją... Daugelis mano, kad būtent keliaudamas laivu „Beagle“ šis mokslininkas sugalvojo evoliucijos teoriją: „Valio! Sugalvojau!“ Iš tiesų taip nebuvo. Garsioji teorija pagrįsta eksperimentais, kuriuos Ch.Darwinas atliko savo sode ir namuose. Jis be atvangos tyrinėjo balandžius, selektyviai augintus ilgą laiką, ir stebėjo jų organizmuose vykstančius pokyčius. Sode atliko eksperimentus su geriausiai prisitaikiusiomis piktžolėmis. Tyrinėdamas daug dirbo su berniklėmis. Visų šių darbų rezultatai pagrindė jo teoriją. O nuostabiausia tai, kad tiesiog galite nueiti į savo namų sodą – juk būtent ten vyksta evoliucija. Jums nebūtina keliauti į Sacharą, Serengečio parką Tanzanijoje ar Amazonės atogrąžų miškus. Tai vyksta visur aplink jus.

- Juk evoliucija veikia visą mūsų veiklą ir mes, kaip ūkininkai, palaikome dirbtinę atranką – ir nesvarbu, ar būtų kalbama apie augalų, ar gyvūnų veisimą. Visa žmonijos veikla, susijusi su augalų ir gyvūnų rūšimis, yra pagrįsta Ch.Darwino teorija. Stebėdamas kiaules, balandžius ir daugybę kitų naminių gyvulių, jis nuveikė didžiulį darbą... ir, jeigu jau Didžiosios Britanijos ūkiuose vyksta tam tikri pokyčiai, tai permainos, vykstančios natūralioje aplinkoje per ilgą laiką, iš esmės viską keičia.

- Be abejo. Mes abu kartu lankėme mokyklą. Esame pažįstami maždaug nuo trejų metų, taigi, manau, turėjome vienas kitam įtakos, tačiau tai, kad išaugome kaimiškoje Esekso vietovėje, taip pat veikė mūsų požiūrį į maistą. Manau, kad Jamie‘o idėja tapti virtuvės meistru ir mano noras perprasti ūkininkavimo bei maisto gamybos paslaptis visada buvo itin svarbūs, nes šiuolaikiniams žmonėms rūpi maisto kilmė.

- Mūsų šiandienis maistas yra glaudžiai susijęs su Ch.Darwinu – ar kalbėtume apie natūraliąją, ar apie dirbtinę atranką, reikia pripažinti, kad mūsų šiandienis maistas atsirado vykstant tam pačiam procesui, kurį aprašė šis iškilus mokslininkas.