Nepabūgę lietingo rudeniško oro, antradienio vakarą į kino centrą „Skalvija“ sugužėjo „teisingo“ kino mylėtojai – čia vyko oficialus festivalio atidarymas.
Jis prasidėjo muzikiniu Vido Bareikio numeriu. Paėmęs į rankas akustinę gitarą jis sugrojo kelis savo mėgstamus kūrinius, tarp kurių – ir visai naują, „Vilnius Music Week“ festivalio metu atsikūrusios grupės „Suicide DJs“ dainą „Juodas kapišonas“.
Vos prieš kelias dienas Lietuvos melomanams pristatytas kūrinys jau spėjo sulaukti teigiamų atsiliepimų, jį gausiais plojimais įvertino ir festivalio lankytojai. Menininkas džiaugėsi galėdamas atidaryti festivalį ir laidė juokelius, kad tai neva jam padės išgarsėti ir tapti žinomu net kituose žemynuose, ypač - Pietų Afrikoje.
„Kodėl jūs pakvietėte mane į dokumentinių filmų festivalį?“, – dainos viduryje garsiai paklausė V.Bareikis. „Todėl, kad tu esi tikras“, – atsakė festivalio rengėjai. „Ai, tai aš – dokumentika“, – nusikvatojo dainininkas ir ėmė muzikuoti toliau.
Žinomas režisierius ir muzikantas džiaugėsi galimybe tapti kino festivalio dalimi. „Skalvijos“ kino teatras jam – itin brangi, dar studijų laikus primenanti vieta, į kurią sugrįžti visuomet malonu. „Kiek daug laiko praleidau ant šios sofos...“, – mintį nutęsė V.Bareikis. Pasak jo, dokumentinis kinas visuomet turi tam tikrą išskirtinę dvasią. Jo žodžiais tariant, jis – „gyvas ir kažkuo ypatingas“.
Pilnut pilnutėlėje salėje netrūko gerų emocijų. Inteligentiška ir kinu besidominti publika su nekantrumu laukė dar 1973 metais sukurto Henriko Šablevičiaus filmo „Kelionė ūkų lankomis“.
Įdomu tai, kad žiūrovams festivalio rengėjai nusprendė parodyti dvi filmo versijas: vieną – filmuota sena, 35 milimetrų juosta ir rusiškais subtitrais, kitą – atkurtą, su vertimu į anglų kalbą. Toks sprendimas buvo pasirinktas neatsitiktinai - taip norėta parodyti kontrastą tarp skirtingų laikmečių.
Oficialiame festivalio pristatymą žodį tarė ir festivalio programos sudarytojos Sonata Žalneravičiūtė ir Vilma Levickaitė. Pristačiusios prie renginio prisidėjusią visą kūrybinę komandą jos padėkojo partneriams ir rėmėjams, ypač didelį „ačiū“ sakė ir kasmet prie festivalio atsiradimo prisidedančioms kino kritikei Živilė Pipinytei ir režisierei Giedrei Beonoriūtei.
„Išaugome ir sutvirtėjome. Be jūsų mes būtume niekas“, - džiaugėsi VDFF organizatorės.
