– Kokias istorijas išvysime šio vakaro laidoje? – pasiteiravau „Bėdų turgaus” vedėjos Editos Mildažytės.
– Papasakosime apie Vladą – lėto mąstymo vaikiną, kurį paliko tėvai, vėliau – globėja. Gyvendamas vienas jis įklimpo į skolas ir nemalonumus.
Dabar jį ėmėsi globoti buvusi dainininko Romo Dambrausko žmona Asta. Ji kartu su „Bėdų turgumi” stengiasi bent jau sumažinti Vlado skolas, išmokyti jį tvarkytis.
Mūsų heroje tapo ir Elena, kuri pati 30 metų rūpinosi kitais. Moteris dirbo akušere, vėliau – senelių namuose.
Dabar jai pačiai reikia pagalbos, nes nebegali kęsti susidėvėjusio klubo sąnario skausmų.
– Įsivaizduojate dieną, kai pritrūktų bėdų jūsų turgui?
– Visada yra kam sudegė namai, užpuolė liga arba žmogus dėl kokių nors aplinkybių negali pretenduoti į valstybės paramą, nebegali kęsti skausmų, kol sulauks savo eilės operuotis.
– Galbūt per menkas mūsų bendruomeniškumo jausmas, kad pagalbos einame ieškoti į televiziją, o ne pas kaimyną?
– Žmonės tikrai daugiau laiko praleidžia prie TV ekranų, o ne su kaimynais.
Tačiau pastebiu, kad situacija keičiasi: bendruomenės tikrai stiprėja. Vis dažniau į mus kreipiasi žmonės, kuriems ir kaimynai, draugai jau yra padėję.
Kita vertus, nuošaliuose kaimuose ir gyvenvietėse daug kas sunkiai verčiasi. Ištikus bėdai gali nebent 20 litų paskolinti – ne daugiau.
– Ar rėmėjams nepritrūksta entuziazmo pirkti nesibaigiančias bėdas?
– Neprašome baisių sumų – siūlome paremti tuo, kuo gali, skirti bent tūkstantį litų. Žmonės, sulaukę pagalbos, būna dėkingi ir tai nuskamba ne tik per televiziją. Ta žinia perduodama iš lūpų į lūpas. Ir tai daugiau nei reklama. Tai ypatingi emociniai mainai.
