Pasižiūrėti filmo plūdo pramogų ir meno pasaulio žmonės – į premjerą atvyko aktoriai Gediminas Storpirštis, Leonardas Pobedonoscevas, Gytis Ivanauskas, TV laidų vedėjas Jogaila Morkūnas, TV projektų prodiuseris Gediminas Jaunius, politikas Petras Auštrevičius ir kiti žinomi žmonės.
Pagrindinį vaidmenį filme atliko M.K.Čiurlionio proanūkis - pianistas Rokas Zubovas. Garsiojo menininko mylimosios Sofijos vaidmuo teko aktorei Marijai Korenkaitei.
Į filmo pristatymą susirinkę aktoriai ir režisierius dalijosi mintimis apie iššūkius, kurių filmui gimstant būta nemažai.
„Su Robertu susipažinau dar prieš 18 metų. Iškart supratau, kad į jo virtuvę praktiškai neįmanoma kištis. Į bet kokį bandymą pakeisti scenarijaus aspektus jis reaguotų raginimu eiti ir kurti savo filmą. „Laiškai Sofijai“ - jo vizijos atspindys.
Tačiau pavyko į scenarijų įnešti smulkių pataisymų. Pavyzdžiui, vestuvių scenoje buvo sumanyta, kad svečiai paprašys jo pagroti. Pasakiau, kad jei M.K.Čiurlioniui būtų taip pasiūlyta, jis atsistotų ir išeitų iš savo vestuvių“, - pasakojo R.Zubovas.
Profesionalaus aktorinio pasiruošimo neturintis muzikas priėmė iššūkį suvaidinti savo prosenelį ir nusipelnė režisieriaus komplimentų. „Jis net numetė svorio, nustojo valgyti mėsą, atidžiai klausėsi mano ir Marijos patarimų. Su juo dirbti buvo malonu.
Turėjome įvairių variantų šiam vaidmeniui. Svarstėme ir aktorių, ir pianistų kandidatūras. Rokas man pasakė - jei jau bus pianistas, tai jis - vienintelis, kuris gali suvaidinti M.K.Čiurlionį“, - pasakojo BBC ir kitems kanalams dokumentinius filmus kūręs R.Mullanas.
„Tai - interpretacija. Aš tokio epizodo neprisimenu“, - užginčijo R.Zubovas.
Prieš beveik du dešimtmečius Kaune apsilankęs ir M.K.Čiurlionio fenomenu susižavėjęs R.Mullanas neslėpė, kad kuriant filmą teko patirti daug nesklandumų.
Filmo kūrimo darbai buvo pradedami ir stabdomi du sykius - dėl finansavimo trūkumo.
„Iš Lietuvos višikai negavome pinigų, filmas sukurtos britų ir vengrų lėšomis. Nors filmavome Lietuvoje, didžioji dalis komandos buvo lietuviai, visi skirti pinigai pateko į Lietuvos ekonomiką.
Man tai keista. Jau sukūriau du filmus Lietuvoje, noriu sukurti ir trečią - apie 1991-ųjų sausio įvykius. Tačiau tai tikriausiai bus paskutinis kartas, nes čia pernelyg sunku gauti finansavimą“, - sakė 58-erių režisierius.
Filmas jau sulaukė kritikos - esą jame rodomi M.K.Čiurlionio gyvenimo įvykiai nesutampa su istorija.
„Bet reikia suprasti, kad tai nėra dokumentinis filmas. Daug kas klausia, kodėl filmo siužete yra epizodas, kuriame jį su dviem rusų moterimis rodome Sankt Peterburge.
Jūs, lietuviai, M.K.Čiurlionį paverčiate kone šventuoju. Gal dėl to žmonės ir nenori kurti filmų apie jį. Jums tikriausiai mielesnis jo portretas Kauno muziejuje, bet juk jis buvo žmogus - iš kūno ir kraujo.
Mano suvokimu, jis buvo menininkas, moterys jį mylėjo, jis tikriausiai mylėjo moteris. Gal turėjo daug meilužių. Galbūt mėgo rūkyti ir išgerti. O gal ir ne. Juk tai buvo prieš šimtą metų. Ar yra kritikų, kurie gyveno tais laikais ir viską žino?“, - svarstė R.Mullanas.
