Filme pagal Eduardo Volodarskio ir Iljos Tilkino scenarijų Grigorijų Rasputiną vaidina Vladimiras Maškovas. Šį aktorių Lietuvos žiūrovai ką tik galėjo matyti per „Lietuvos ryto” televiziją rodytame seriale „Likvidacija”.
Vijo šalin nuo cerkvių
„Rasputino” filmavimo darbai prasidėjo balandžio pabaigoje ir truko iki rugpjūčio pradžios, tačiau jie buvo griežtai slepiami. Dabar „Rasputino” komanda iš Sankt Peterburgo vyksta į Naugardą, kur filmuos paslaptingojo aiškiaregio gyvenimo Sibire epizodus.
Mieste prie Nevos kinematografininkai susidūrė su dideliais sunkumais, nes dvasininkai jų neįsileido nė į vieną šventovę, išskyrus Samsono soborą (ir tai tik todėl, kad didžiąją laiko dalį jis veikia kaip muziejus).
Sužinoję, apie ką kuriamas filmas, dvasininkai režisieriui Andrejui Maliukovui užtrenkdavo duris ir netgi neleido filmuoti šalia cerkvių.
Su ta pačia problema susidūrė ir kiek anksčiau kurto rusų ir prancūzų filmo, kuriame G. Rasputiną vaidina Gerard’as Depardieu, komanda. Filmavimo grupė paprašė patriarcho Kirilo palaiminti šį darbą, bet sulaukė neigiamo atsakymo, kartu – ir draudimo filmuoti cerkvėse.
Plėtoja dvi siužeto linijas
Naujasis „Rasputinas” gerokai skiriasi nuo ankstesnio. Jo scenarijus skyla į dvi lygiagrečias linijas: G. Rasputino gyvenimo ir tardytojo Sviteno (aktorius Andrejus Smoliakovas) veiklos. Pastarajam Rusijos laikinosios vyriausybės ministras pirmininkas Aleksandras Kerenskis paveda ištirti aiškiaregio mirtį ir rasti visų jo „nuodėmių” įrodymų.
Iš pradžių caro šeimos gydytojo nekentęs tardytojas ilgainiui jam pajunta simpatiją – negali pateikti kaltinimų po mirties.
Panašumas – stulbinamas
Režisierius A. Maliukovas ir prodiuseris Rubenas Dišdišjanas kaip pagrindinio vaidmens atlikėją matė tik V. Maškovą. Dabar jis taip atsidavęs darbui, kad kartais filmavimo grupei sukelia šoką.
Pakito V. Maškovo eisena, laikysena, išryškėjo rasputiniškas gunktelėjimas. Jis toks panašus į garsųjį Sibiro žiniuonį, kad net darosi baisu.
Parinkti V. Maškovui grimą buvo sunkiausia. Kad sukurtų aiškiaregio įvaizdį, grimuotojai išbandė daugybę barzdų – retesnių ir vešlesnių, eksperimentavo su šukuosena, dėjo plaukų kuokštus. Galiausiai nutarta barzdą daryti dirbtinę, o plaukus palikti savus, tik teko juos nudažyti.
V. Maškovo-Rasputino barzda išskirtinė – ji ne priklijuota, o priauginta po plaukelį. V. Maškovas gali praustis su barzda, ją net galima tampyti. Kasdienis pasiruošimas filmavimui trunka apie dvi valandas.
Rūbai atitinka istorinę tiesą
V. Maškovui buvo pasiūta daugybė „kosovorotkų” – priekyje iš šono užsegamų palaidinių – ir surasti senoviniai švarkas bei paltas.
O štai jo partnerė I. Dapkūnaitė, vaidinanti carienę, gavo naujas sukneles. Istorinėse nuotraukose pamačiusi, kad Aleksandra Fiodorovna pirmenybę teikė baltai spalvai, kostiumų dailininkė pasiūlė aktorei šviesių tonų drabužių.
Kitais požiūriais filmas ne visada atitinka istorinę tiesą.
„Daug skaičiau apie savo heroję, tačiau scenarijui gali prireikti vienų spalvų ir neprireikti kitų, – pasakojo I. Dapkūnaitė. – Aleksandrą Fiodorovną vaidinu antrą kartą. Įdomu, kad pirmąkart buvo pabrėžiami visai kiti carienės bruožai.”
