„Filmo pasakojimas įtemptas ir daugiasluoksnis. Nors pagrindinis veiksmas vyksta 1995 metais mažame Lietuvos miestelyje, kurio viešbutyje ir įvykdoma jaunos merginos žmogžudystė, tačiau filmo eigoje dažnai nusikeliame į tarybinius laikus, į nusikaltimą tiriančios Tardytojos jaunystę, iš kur į dabartį ateina stiprios ir skaudinančios gijos – jos meilė mokytojui. Suaugusią Tardytoją įkūnijo garsi aktorė Neringa Varnelytė, o štai jos antrininkė jaunystėje tapo drąsioji Deimena Drąsutytė – naujas veidas ir netikėtas atradimas Lietuvos kine. Kadangi nusikaltimo išnarpliojimas glaudžiai susijęs su Tardytojos praeities meilės istorija, Deimenos sukurtas personažas tam tikra prasme yra nusikaltimo metafora, jaunos merginos sulaužyto pasitikėjimo ir mokytojo saldžios nuodėmės personifikacija“, – apie savo naująjį kūrinį kalbėjo filmo režisierė A. Marcinkevičiūtė.
Pasak jos, „Vardas tamsoje“ – vienas iš nedaugelio lietuviškų filmų, turinčių „film noir“ žanrui būdingų stilistikos, struktūros ir siužeto elementų: su nusikaltimu susijęs siužetas, moralinis dviprasmiškumas, seksualinė motyvacija, grįžimai į praeitį. Seksualinės įtampos prisodrintą paslapties atmosferą perteikia ir filmo plakatas. Jauna mergina (auka? aistros objektas?) glaudžiasi prie tamsos gaubiamo vyro (nusikaltėlio? suvedžiotojo?). Šiame apsikabinime daug netikrumo, baimės, bandymo ir kartu nenoro ištrūkti. Tarsi perspėjimas, kad lolitiška meilė – tai dažnai tragiškai užsibaigiantis žaidimas su ugnimi.
Režisierė teigia, kad Renatos Šerelytės romanas „Vardas tamsoje“ patraukė ne vieno lietuvių kinematografininko dėmesį. Jis tarsi prašėsi būti ekranizuojamas. „Manau, intriguojanti romano fabula, plati personažų paletė, retai pasitaikantis lietuviško filmo žanras turėtų sudominti įvairią žiūrovų auditoriją, nors bandomasis filmo seansas parodė, kad filmas pirmiausia skirtas moterims ir psichologinių dramų mėgėjams“, - sakė A. Marcinkevičiūtė.
