Pirmiausia — kad galėtų normaliai iškeikti visus, kas ką nors mėgina daryti. Antra — kad galėtų kraupti nuo klaikių žvaigždžių ir dar klaikesnių žurnalistų, kurie jas tokiomis pavertė. Trečia — kad sužinotų, ar kas nors dar nelikvidavo jo banko, darbovietės, troleibusų maršruto, kontrabandinių cigarečių tiekėjo, santaupų ir kaimyno.
Prie išjungto televizoriaus. Sėdžiu štai dabar prieš vis dar nelikviduotą savo televizorių be skaitmeninio imtuvo, ant sofos, kurią baigiu likviduoti savo užpakaliu, ir mąstau apie likvidaciją.
Na, taip, visokius pardavėjus ir bankininkus kur kas labiau gąsdina nelikvidžios prekės lentynose.
Pavyzdžiui, dygliuotos padangos žiemą be sniego, plaukiojimo ratai vasarą su sniegu ir visas nekilnojamasis turtas, nespėtas parduoti iki 2008 m.
Net patys likviduotojai, puolę ką nors džiugiai likviduoti, po sėkmingos operacijos nebūtinai tampa laimingesni („Snoras“ — noras — oras — ras? Randa sunkiai).
Visi — prieš visus. Vis dėlto yra vienas dalykas, dėl kurio visi sutaria: nusikaltėlius reikia likviduoti. Kontrabandininkai sutaria, kad reikia likviduoti žudikus. Vagys pritars, kad reikia likviduoti korumpuotus teisėjus. Balsuojantys prieš savo neliečiamybės panaikinimą Seimo nariai choru pritaria, kad reikia likviduoti neskaidrius politikus.
O nepatenkinti savimi žmogeliai tyliai laukia, kada ateis tvirtas dėdė ir vienu smūgiu už juos likviduos visas blogybes.
Ir nusispjauti, kad iš saldaus sapno apie tvirtą ranką gali pažadinti tos pačios tvirtos rankos atstovų beldimas į duris — kelkis, metas likviduotis. Juk taip įpratę visuose kitokiuose matyti blogį užmirštame, kad kažkam patys esame kitokie.
Viena tvirta ranka po karo likvidavo Lietuvos miškų „banditus“. Mums pikta, tad nė nesirinkdami visus juos pervadinome partizanais. Nors visi niekada nebūna nei tik geri, nei tik blogi. Juk faktas, kad miškai slėpė ir tuos, kurie gynė, ir tuos, kurie tiesiog žudė.
Nesidžiaukite! Antradienį 21 val. 35 min. įsijungę „Lietuvos ryto“ televiziją išvysite užrašą „Likvidacija“.
Ei, ei, tik nereikia, piktieji didžiųjų kanalų šou gerbėjai, trinti rankomis — „Lietuvos ryto“ televizijos niekas nelikviduoja.
Priešingai — tuo metu šis kanalas pradės rodyti vieną geriausių Rusijoje sukurtų serialų, kuris būtent taip ir vadinasi — „Likvidacija“.
Jei jaučiatės iškankinti tradicinių vasaros šou, kur merginos varžosi, kuriai mažiau liks ką parodyti tik savo išrinktajam, o vyrukai — kuris labiau apsikvailins vaidindamas, kad jo galva tuščia lyg „Sodros“ iždas, labai rekomenduočiau likviduoti nuobodulį nepakenkiant savo smegenims.
Juolab kad ir tema mums tokia artima, lyg iš svajonių — apie visų nusikaltėlių likvidavimą vienu ryžtingu smūgiu. Ir tokia svetima, lyg iš košmaro — apie tai, kaip Josifo Stalino nurodymu maršalas Georgijus Žukovas 1946 m. vienu smūgiu sunaikino Odesos gangsterius ir miške besislapstančius nusikaltėlius.
Aišku, jie visi labai blogi, fašistų tarnai, žudikai maniakai, tačiau... Jei serialo veiksmas vyktų ne Ukrainoje, o Lietuvoje?
Žvaigždės. Ne, visi šie apmąstymai tik mano galvoje. Filme — viskas aišku. Yra sąžiningas Odesos kriminalinio skyriaus viršininkas Davidas Gotsmanas (kurį gerbia net Odesos nusikaltėliai), yra ryžtingas maršalas G.Žukovas (kurio nebemyli J.Stalinas), banditas Čekanas (kuris nemyli nieko), išdavikas majoras Vitalijus Krečetovas (kuris nužudo net savo žmoną) ir be skrupulų visus galabijanti kontržvalgyba.
Būtent įtemptas veiksmas, kai gali sirgti už kiekvieną „gerąjį“ herojų, ir galimybė tai vertinti per kitokios istorijos prizmę paverčia šį veiksmo detektyvą tiesiog įdomiu filmu.
Nepaverčia? O tai, kad G.Žukovą vaidina „Oskaru“ apdovanotas „Maskva netiki ašaromis“ autorius Vladimiras Menšovas? Dar nepakanka? O tai, kad Davidą Gotsmaną vaidina Vladimiras Maškovas, su Tomu Cruise’u filmavęsis juostoje „Misija neįmanoma“? Dar mažai? Ir Kanų kino festivalyje geriausio aktoriaus apdovanojimą pelnęs Konstantinas Lavronenka nesugundys?
Na, gerai, tai ir nežiūrėkite — man kas? Vasara juk tik vienam kitam proto įkrečia.
Na, o aš darbo dienomis nuo liepos 9 d. vakarais jau nė bulvių neskusiu. Ir tegul likviduoja aplink mane ką tik nori — svarbu, kad anteną ir televizorių paliktų, o ką su jais veikti, tikrai rasiu. Žodžiu, „Likvidacija“ be jokios narkozės.
