- Yra daugybė žmonių, kuriuos tiesiog traukia senovės Egiptas. Kaip galite paaiškinti šį fenomeną?
- Tai įspūdinga, egzotiška kultūra, kuri gyvavo tūkstančius metų. Per šį laikotarpį nutiko daugybė dalykų tiek istoriškai, tiek kultūriškai, tiek meniškai. Manau, kad šioje kultūroje kiekvienas gali atrasti ką nors sau. Be to, Egipte vis dar padaromi įspūdingi atradimai, skatinantys žmonių vaizduotę. Labai reikšmingas atradimas buvo 1922 m., kai Howardas Carteris ir Lordas Carnavonas atrado Tutanchamono kapą. Juo susidomėjo daugybė žmonių, ypač Europoje.
- Kaip Jūs susidomėjote senovės Egiptu?
- Man atrodo, kad nebuvo periodo, kad nebūčiau juo domėjusis. Mano tėvai sako, kad, kai aš buvau labai labai maža, jų bibliotekoje vartydavau knygas apie senovės Egiptą. Man ypač patiko senovės Egipto piešiniai. Jie man užgavo kažkokią stygą ir dar mokykloje pradėjau piešti senovės egiptiečius. Kai man buvo šešeri, paroda apie Tutanchamoną atvyko į Didžiąją Britaniją ir apie tai buvo pasakojama visose vaikų laidose.
Man buvo labai įdomu, o kai mama pasakė, kad aš galėčiau dirbti egiptologe, pasijutau tarsi devintame danguje. Esu laiminga, kad galiu užsiimti ta veikla, kurią pamėgau dar vaikystėje.
- Kokias tradicijas ar madas iš senovės Egipto galime įžvelgti šiais laikais?
- Egipto civilizacija buvo labai įtakinga, iš jos daug ką pasiskolino graikai, taip pat ir romėnai. O šios civilizacijos labai paveikė dabartinį Vakarų pasaulį. Daug dalykų, už kuriuos dabar giriame graikus ar romėnus, iš tikrųjų atkeliavo iš Egipto. Netgi toks žodis kaip „chemija” reiškia „iš Egipto”. Jis kilęs iš žodžio „al-Khem”. Egiptiečiai buvo puikūs daktarai. Daugybė medicinos žinių pasaulį pasiekė iš Egipto.
- Kaip atrodė kasdienis gyvenimas Egipte? Ar tai buvo kova dėl išlikimo, ar buvo laiko ir malonumams?
- Seriale tyrinėju vieną miestelį, kurio gyventojai statė piramides. Vyras, apie kurį kalbu „Senovės Egipte”, statė kapus faraonams. Jis vadovavo būriui žmonių ir jo diena buvo kupina įtampos, visas darbas keldavo daug streso. Jo žmona likdavo namie, ruošdavo valgį, prižiūrėdavo vaikus, ir galima numanyti, kad šeima turėjo tarnų. Šiame kaimelyje žmonės galėjo naudotis tarnų, siunčiamų valstybės, pagalba.
Dažniausiai tokie tarnai skalbdavo, panašiai kaip šiais laikais mūsų drabužius paima skalbti viešbučiuose. Moterys tuomet daugiau laiko galėdavo skirti namams. Taip pat yra nemažai įrodymų, kad tuomet, kai nedirbdavo, egiptiečiai labai mėgdavo žaisti stalo žaidimus, ypač vieną, vadintą senet. Taip pat jie mėgo literatūrą, poeziją. Tokiuose kaimuose, kaip mano tyrinėtas, raštingumas buvo gerokai didesnis nei kitose Egipto vietovėse.
- O kaip atrodė senovės egiptiečių darbo diena?
- Jei žvelgsime į žmones, kurie gyveno Karalių slėnyje, jie turėjo griežtą dienotvarkę. Jie nuo ryto padirbdavo keturias valandas, vėliau būdavo pietų pertrauka, po jos – dar keturios valandos darbo. Jie dirbdavo dešimt dienų, tada turėdavo du laisvadienius. Mes net radome darbo laiko registrą! Matosi, kas kada ateidavo į darbą, o kas kada išeidavo. Mes net radome nebuvusių darbe žmonių pasiteisinimų, pvz.: „Neatėjau į darbą dėl to, kad sirgau”, “Žmona pagimdė, tad man reikėjo jai padėti”. Pasiteisinimų būdavo ir įmantresnių. Vienas darbininkas pasiteisino nebuvęs darbe dėl to, kad mirė jo mama ir jis dalyvavo laidotuvėse.
Po trumpo laiko vėl rašytame to paties žmogaus pasiteisinime teigiama, kad jo mama mirė ir jis dalyvavo laidotuvėse. Pasiteisinimai visai kaip šiais laikais. Tačiau radome ir tokių, kurie šiais laikais mums skambėtų keistokai: „Negalėjau ateiti į darbą dėl to, kad reikėjo likti namie virti alų.“
- Kokia senovės Egipte buvo moterų padėtis?
- Iš esmės egiptiečiai tikėjo, kad visi yra lygūs. Nors modernioji egiptologija ne visuomet tai pripažįsta, buvo mažų mažiausiai 6 faraonės. Ir Egipte tai nebuvo keistenybė, nes svarbiausia buvo ne lytis, o gebėjimas atlikti konkretų darbą. Kitos moterys buvo laikomos vieningų šeimų, kurios buvo Egipto kultūros šerdis, kertiniais akmenimis. Taip pat žinome, kad įstatymai net leisdavo moterims pirkti ar parduoti turtą, jos galėdavo surašyti testamentą. Moterys senovės Egipte turėjo kur kas daugiau teisių nei tos, kurios gyveno XX a. Mes tikrai turime ko pasimokyti iš senovės egiptiečių. Moterys gaudavo vienodą su vyrais atlyginimą, maisto racioną už tą patį darbą kaip ir vyrai. Didžiojoje Britanijoje net šiais laikais ne visuomet yra taip.
- Tyrinėdama kaimelį radote daugybę įdomių dalykų, praskleidžiančių senovės Egipto kasdienybės širmą...
- Taip, radome pilną kosmetinę! Tiek vyrai, tiek moterys turėjo daug kosmetikos, akių pieštukus, kvepalus, kad galėtų pasigražinti įvairioms progoms. Ir tai buvo daroma ne tik dėl grožio. Tarkime, mūsų seriale tyrinėjamas vyras naudojo storą juodą pieštuką akims, kas buvo savotiški senovės akiniai nuo saulės. To reikėjo tam, kad panaikintų saulės atspindžius nuo smėlio, kurio Egipte gausu. Panašiai šiais laikais amerikietiško futbolo žaidėjai pasibraukia juodais dažais paakius, kad neakintų stadiono lempų atspindžiai nuo žolės. Egiptiečiai labai meistriškai kombinavo praktiškumą su grožiu.
- O kaip egiptiečiai ruošdavosi mirčiai?
- Su dideliu entuziazmu, nes jiems buvo sakoma, kad mirtis yra jų pagrindinis tikslas. Tikėta, kad gyvenimas tėra tik pasirengimas kitam etapui. Iš raštų ir laiškų matosi, kad egiptiečiai nuoširdžiai tikėjo tuo, kas jų laukia po mirties. Jiems pomirtinis gyvenimas buvo tas pats Egiptas, tik geresnis – derlius ten augo greitai, nebuvo erzinančių mašalų ir t.t. Be to, ten susitiksi visus savo brangiausius žmones ir bus galima gyventi geriau, kartu, visą amžinybę.
- Jūs esate puiki mumifikavimo ekspertė. Ar galite paaiškinti, kodėl egiptietiškos mumijos kelia tokį ypatingą susidomėjimą, kai mumijų randama visame pasaulyje?
- Priežastis yra ta, kad egiptiečiai buvo tiesiog fantastiški mumifikuotojai. Jie mumifikavo 3000 metų. Be to, kai buvo atrastos Egipto mumijos, šalia jų buvo daugybė daiktų, turtų, kurių galėtų prireikti kitame gyvenime. Kitų kultūrų mumijos nėra taip gerai išsilaikiusios. Vis dėlto, pvz., Pietų Amerikoje tyrinėdami Peru mumijas išsiaiškinome, kad jos dar ankstesnių laikų nei egiptietiškos. Pietų Amerikoje mumifikavimas vyko mažiausiai 6 tūkst. metų. Manau, kad prie Egipto mumijų populiarumo nemažai prisidėjo ir filmai.
- Lietuvoje Egiptas yra populiarus labiau kaip atostogų vietovė. Ar tie turistai, kurie visą laiką Egipte praleidžia paplūdimiuose, praranda daug?
- Aš manau, kad toje nuostabioje šalyje tikrai smagu pramogauti, bet būtinai reikia pažinti ir jos kultūrą, nes ji nuostabi. Tarkime, kai kurios šventyklos yra atidarytos ir vakarais, jos specialiai apšviečiamos ir atrodo nuostabiai – verta pamatyti. Jums patiks, net jei nesate istorijos mėgėjas. Man sunku patikėti, kad tokių būna, bet ką padarysi. Man atrodo, kad sėdėti prie baseino yra gerai, tačiau tikrasis Egipto grožis atsiskleidžia tuomet, kai bendrauji su egiptiečiais, kurie yra nuostabūs. Atrandi jų kultūrą ir bandai susipažinti su jų įspūdinga istorija. Neabejoju, kad kiekvienas atvykęs labai praturtintų savo apsilankymą Egipte.
