Gaila, kad nemačiau, kaip laidą veda Audrius — tuo metu kaip tik tampiausi po ligonines. O kiti, mano galva, pasirodė puikiai.
Edita ir Zita — tikros televizijos eterio demonės gerąja šio žodžio prasme. Tai stichinės moterys. Jos valdo ištisus nuotaikų, jausmų ir informacijos lobius.
O Andrius yra protų mūšių gerbėjas, todėl labai tinka šiai laidai. Kiek suprantu, jis ir ves jas, kol aš grįšiu.
Kas svarbiausia „Lyderių“ vedėjui? Ogi gerai suvaidinti autoritetą, palaikyti intrigą, nepulti iš karto ploti už teisingą atsakymą.
Apskritai televizijoje reikia daugiau vaidinti, kurti personažą, o ne demonstruoti save tokį, koks esi iš tiesų. Man nenuėjo veltui režisieriaus Algio Galinio pamokos iš „Būtovės slėpinių“.
Vis dėlto į kito kailį įlįsti nėra lengva. Nemanau, kad sugebėčiau pavaduoti, pavyzdžiui, A.Tapiną debatų laidoje „Tautos aikštė“ (LRT televizija).
Ten reikia mokėti ir nuraminti studijoje kylančias aistras, ir pačiam susitvardyti. O aš užsiplieskiu tarsi degtukas. Esu karštakošis. Cholerikas. Todėl, užuot racionaliai suvaldęs pašnekovus, kaip tai sugeba A.Tapinas, greičiausiai pats kibčiau kam nors į atlapus.
Jeigu reikėtų sudaryti savo mėgstamiausių Lietuvos TV laidų vedėjų sąrašą, į jį ir patektų šio rašinio pradžioje paminėti žmonės.
Dar — Edmundas Jakilaitis („Lietuvos ryto“ TV). Nors neseku kasdienių politinių batalijų, jo vedamas savaitės įvykių apžvalgas stengiuosi pažiūrėti.
Tačiau man televizijoje svarbiausi istorinių laidų, apskritai istorinės publicistikos konstruotojai.
Mes girdime jų balsus, bet ne visada išvystame jų veidus. Tai ir tos pačios E. Mildažytės Lietuvos ženklų pasaulyje paieškos, ir Gražinos Sviderskytės (su Arvydu Anušausku) „XX a. slaptieji archyvai“, ir Rimo Bružo „Amžininkai“, ir Liudvikos Pociūnienės (su režisieriumi Petru Savickiu) „Laiko ženklai“, ypač — čiurlioniana.
Tai ir mano partnerių iš laidos „Amžių šešėliuose“ Ingos Berulienės bei Justino Lingio istorinė publicistika. Tai ir simpatiškas Virginijaus Savukyno (su režisiere Asta Giraityte) ciklas „Tapatybės labirintai“.
Mano laisvalaikio pomėgis — įrašinėti ir peržiūrėti pasirinktas TV laidas. Kito hobio lyg ir neturiu. Todėl reikalingiausias mano namuose esantis aparatas — TV programas automatiškai įrašantis vaizdo grotuvas.
Kiekvieną savaitę nusiperku „TV anteną“ ir pasižymiu tas laidas ar filmus, kuriuos turiu įrašyti. Kai turiu laiko, peržiūriu, kartais — greituoju režimu.
Paskui kai ką ištrinu. Tačiau dažniausiai trinti būna gaila. Esu žemaitiškai šykštus (o gal taupus). Pamanau — gal pravers.
Tą „gal pravers“, matyt, paveldėjau iš savo motinos, kuri ir dabar kaupia visokius daiktus. Tėvas kartais kai kuriuos jų tiesiog išmesdavo.
Štai mano nesenos vienos dienos perrašymo į DVD diską repertuaras: du filmai apie Vytautą Landsbergį (Agnės Marcinkevičiūtės „Vytautas Landsbergis: mintys ir darbai“ bei Marijos Stonytės „Ieškome „Nebaigtosios sonatos“), taip pat du filmai apie iškiliąsias ką tik mus palikusias lietuvių aktores — „Lietuvos ryto“ žurnalistės Birutės Vyšniauskaitės ir režisieriaus Valdo Babaliausko filmas apie Eugeniją Pleškytę „Savi keliai“ bei Tomo Ribaičio filmas apie aktorę Rūtą Staliliūnaitę „Ateinu...“.
Dažniausiai stengiuosi įsirašyti dokumentinius filmus. Taigi man pagrindiniai kanalai yra „LRT kultūra“ ir „Lietuvos ryto“ televizija.
Pastaroji rodo daug išties vertingos istorinės dokumentikos. Pavyzdžiui, serialą apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną rekomenduoju pasižiūrėti savo studentams.
Aišku, įdėmiai seku istorinę, apskritai mokslo pažintinę dokumentiką per tokius kanalus kaip „History“ ar „National Geographic“, taip pat per kai kuriuos Rusijos ir Lenkijos kanalus.
TV programoje į meninius filmus dėmesį atkreipiu retai. Pastaruoju metu su įdomumu pažiūrėjau gal tik kelias juostas: Peterio Grenaway dramą „Virėjas, vagis, jo žmona ir jos meilužis“, Williamo Wylerio „Kaip pavogti milijoną“, porą Woody Alleno filmų.
O dabar rengiuosi į diskelį perrašyti Juozo Erlicko jubiliejinę programą — per retai prisimename, kad jam gimus 1953 03 03, po poros dienų numirė Josifas Stalinas. Prasidėjo nauja — J. Erlicko epocha...
