Erotinė ir filosofinė kelionė po save – taip trumpai būtų galima apibūdinti M. Martinsono filmą „Tyli naktis“.
Nors juostoje esama vieno kito drastiško kadro, išties tai istorija apie žmonių savitarpio santykius, tas jų kerteles, kurios paprastai glūdi visiškoje tamsoje.
Jos centre – moters likimas. Moters, kuri nori būti mylima, bet jos gyvenime nepasitaiko nė vieno atsakingo vyro ir ji, netekusi atramos, blaškosi iš rankų į rankas vyrų pasaulyje ir ja visi naudojasi.
Kas slypi už fasado?
Filmo veiksmas vyksta tyliausią metų naktį, kai visi turėtume linkėti vienas kitam tik gero. Bet ar dažnai taip būna?
Ana (Valda Bičkutė) su Tomu (Leonardas Pobedonoscevas) ir vaikais išsiruošia pas Tomo tėvus Kūčių vakarienės. Kol tėvas Ričardas (Kostas Smoriginas) lenkia taurę po taurės, kabinėjasi dėl kiekvienos smulkmenos, reiškia savo nuomonę apie gėjus, žydus ir Europos Sąjungą, motina Nijolė (Dalia Storyk) ir Tomas bando vaidinti gražią šeimos šventę.
Tačiau bandymai apsimetinėti baigiasi, kai netyčia atrandama slapta Ričardo ir Anos sekso vaizdajuostė. Kūčių naktis virsta pragaru, kai paaiškėja, kad šioje šeimoje visi vieni kitus apgaudinėja, vieni su kitais sangulauja, neišskiriant ir dviejų vakarienės svečių – Elvyros (Viktorija Kuodytė) ir Tomo meilužio Karolio (Gytis Ivanauskas).
Švenčiausia metų naktis baigiasi infarktu, venų pjovimusi baro tualete ir ateities būrimu iš spermos.
„Iš žmonių dažnai girdėdavau atvirų prisipažinimų, kad Kūčių tradicijos yra kaip bandymas paslėpti tam tikrą tuštumą, santykių nebuvimą. Prie šventinio stalo jie dažnai veidmainiauja, šypsosi.
Todėl man norėjosi pasakoti šią istoriją, kad žmonės pamatytų, kas slypi po gražiu fasadu, ir suprastų, kad žmogus gali pasitaisyti ir susitvarkyti savo gyvenimą“, – savo ketinimus atskleidė M. Martinsonas, kuris rašydamas scenarijų savęs necenzūravo, klojo viską taip, kaip mato tikrovėje.
Sušvelnino erotines scenas
„Tyli naktis“ – trečias M.Martinsono vaidybinis filmas. Po „Nereikalingų žmonių“ ir „Amayos“ šis filmas – netikėtas režisieriaus
karjeros posūkis, sujungiantis dramos, komedijos, erotinio trilerio elementus.
Per ženklu „N-18“ pažymėtos juostos premjerą vakar salėje ir tvyrojo mirtina tyla, ir skambėjo juokas.
„Keturiasdešimt procentų tai yra romantinė komedija. Ir man palengvėjo, kai išgirdau žiūrovus juokiantis. Vadinasi, mano humoras nebuvo taip giliai paslėptas“, – džiaugėsi M.Martinsonas ir pridūrė, kad, ko gero, jau pribrendo kurti komediją.
Erotines scenas, kaip prisipažino režisierius, teko perfilmuoti net keletą kartų – jos buvo per atviros, teko sušvelninti.
Ar nebijo kūrėjai, kad žiūrovus po seanso ištiks širdies priepuolis, kaip tai nutiko homofobiškam šeimos tėvui, sužinojusiam apie savo sūnaus polinkį į tos pačios lyties asmenis?
„Nesame bepročiai, kad norėtume sukelti žiūrovams tokių ekstremalių pojūčių. Tačiau eidami į filmą su „N-18“ ženklu jie turėtų būti
nusiteikę, jog tai nebus Mikės Pūkuotuko nuotykiai.
Antra vertus, tuomet ir į futbolo varžybas negalima eiti, nes ten taip pat būna ekstremalių situacijų“, – po žiniasklaidai surengtos peržiūros sakė M. Martinsonas, prieš kelias dienas grįžęs iš Los Andželo, kur filmuoja naują filmą – psichologinį trilerį su japonų aktore Kaori Momoi, mūsų žiūrovams pažįstama iš juostos „Amaya“.
Subūrė darnią komandą
Šokiruojančias tiesas atskleidžiančiame filme sutiko vaidinti ne visi aktoriai – bent dešimt jų atsisakė, tarp jų – latvių aktorė, kviesta
kurti Anos vaidmenį.
V.Bičkutė, su kuria M.Martinsonas jau ne kartą bendradarbiavo filmavimo aikštelėje, ištarė „taip“.
„Kai susitikome su režisieriumi Rygoje, jis pasakė: „Jei tu sutiksi, kursiu filmą su lietuviais.“ Todėl visa tai padariau vardan Lietuvos ir savo bendrakursių, kad jie turėtų darbo“, – juokėsi aktorė.
Dvigubą gyvenimą gyvenančio vyro vaidmenį sukūrusiam L. Pobedonoscevui nebuvo kada svarstyti, ar sutikti vaidinti, ar ne: „Viskas buvo greitai, neskausmingai ir pakankamai lengvai. Kai perskaičiau scenarijų, vienas pirmųjų mano klausimų buvo: „Kas parašė scenarijų?“ Nustebau, kai Maris kukliai pasakė: „Aš.“
Mes, aktoriai, esame skeptikai ir cinikai, mums nelengva įtikti, o skaitydamas „Tylią naktį“ keliose vietose labai daug juokiausi. Žinoma, kai kas mane šokiravo, bet aš Marį pažįstu ir juo pasitikiu.“
O štai Vytautui Rumšui jaunesniajam apsispręsti padėjo drąsus režisieriaus tikslas atskleisti žmonių nuodėmingas puses.
„Kalėdos pas mus virtusios gražiu, spalvotu šeimos paveikslėliu. Bet iš tiesų žmogaus likimas yra įvairialypis.
Šiuo filmu, kaip sako anglai, mes traukiame griaučius iš spintos ir rodome, kad nesame tobuli, turime ydų, slaptų geismų, kuriuos stengiamės retušuoti maloniomis frazėmis ir elgesiu. O juk iš tieų esame velnio nešti ir pamesti. Man buvo įdomus kontrastas tarp gražios šeimos šventės ir to, kas iš tiesų slypi žmogaus viduje.
Autorius nesistengia iškastruoti gyvenimo ir padaryti jo sterilaus“, – sprendimą sutikti vaidinti filme aiškino V. Rumšas jaunesnysis.
