Remigijus Adomaitis – Šiaulių berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ įkūrėjas, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas.
Energingo choro vadovo meninių, pedagoginių ir organizacinių sugebėjimų dėka, Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ yra vienas ryškiausių šio žanro kolektyvų Lietuvoje. „Dagilėlio“ klausosi ir jam audringai ploja šimtai klausytojų įvairiose Lietuvos ir užsienio koncertų salėse. Puikius klausytojų ir muzikos kritikų atsiliepimus „Dagilėlis“ parsivežė iš koncertų prestižinėse Niujorko, Vašingtono, Filadelfijos, Baltimorės, Romos, Berlyno, Prahos, Sankt Peterburgo, Minsko, Vilniaus, Poznanės ir kitų Europos bei Jungtinių Amerikos Valstijų miestų koncertų salėse. Kolektyvas nuolat rengia naujas programas, bendradarbiauja su įvairiais meno kolektyvais ir atlikėjais. „Dagilėlis“ koncertavo su Sankt Peterburgo Valstybiniu Ermitažo orkestru „Camerata Sankt Peterburg“, Minsko valstybiniu kameriniu orkestru, Lietuvos valstybiniu kameriniu orkestru, šv.Kristoforo kameriniu orkestru, Lietuvos Valstybiniu simfoniniu, Klaipėdos ir Šiaulių kameriniais orkestrais.
Daiva Agafanovienė – Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos Ažuožerių filialo vyresnioji bibliotekininkė.
Iniciatyvi, veikli bibliotekininkė nenorėjo vien sėdėti prie stalo ir išdavinėti knygas skaitytojams. Sutelkusi mokinių būrelį, prisiuvusi lėlių, ji įkūrė teatrą „Skruzdėlytės“, su kuriuo dalyvauja Aukštaitijos regiono lėlininkų šventėje „Kai prabyla lėlės“.
Ji pirmoji rajone pradėjo organizuoti vasaros skaitymo stovyklas. Finansiškai sunkiu laikotarpiu, kai biblioteka stokoja naujų knygų, organizavo akciją „Nauja knyga bibliotekai“. D. Agafanovienė stengiasi suburti kuriančius žmones, atskleisti jų veiklos reikšmę Ažuožerių krašto kultūriniam gyvenimui Todėl į biblioteką mielai renkasi įvairaus amžiaus, įvairių pomėgių žmonės. Kai vyko bibliotekos renovavimo darbai, atlaisvinusi savo buto didžiausią kambarį, čia įkurdino biblioteką, kad gyventojai turėtų galimybę skaityti, naudotis internetu. Ji sugebėjo įtikinti, įrodyti, kad kultūra žmogui – maitinanti jėga, kaip duona.
Gražina ir Gediminas Andrašiūnai – Joniškio rajono Kirnaičių kaimo patriotai, puoselėjantys senąsias mūsų protėvių tradicijas, organizuojantys įvairias šventes ne tik kaimo bendruomenėje, bet ir rajone, vadovaujantys Kirnaičių folkloro kolektyvui „Klėčia“, Jakiškių folkloro kolektyvui „Ramule“.
Gražina – Kirnaičių kultūros namų direktorė ir Jakiškių kaimo kultūros renginių organizatorė, vedanti renginius senovine joniškiečių tarme, to mokanti ir savo mažuosius saviveiklininkus. O kiek papročių, burtų, pasakojimų Gražina pripasakoja įvairių švenčių metu – tai nė suskaičiuoti negali ir kalba jos tokia įdomi ir gyva, kad dažnas iš juoko ašarą braukia. Gediminas – tikybos mokytojas, dirbantis Joniškio „Saulės“ pagrindinėje mokykloje ir Kirnaičių pradinio ugdymo skyriuje. Senoviškų liaudies dainų „gynėjas“, stengiasi įrodyti, kad senovinė liaudies daina, giesmė yra pati gražiausia. Jis aktyvus gerumo akcijų organizatorius.
Nijolė Černevičienė – Šakių rajono Griškabūdžio seniūnijos Patašinės kaimo laisvalaikio salės renginių organizatorė, folkloro ansamblio „Nova“, vaikų folkloro ansamblio „Užonovietis“ vadovė, Jankų seniūnijos socialinė darbuotoja.
Su vaikų folkloro ansambliu 2012 metais dalyvavo respublikinėje Lietuvos moksleivių dainų šventėje. Ansamblyje daug kanklininkų, nes nuo 2004 metų kiekvieną vasarą Nijolė Černevičienė kartu su Marijampolės muziejaus tautosakininku Jauniumi Vyliumi rengia Jaunųjų kanklininkų stovyklas, kur 50-40 jaunų žmonių mokosi kankliuoti. Beveik visas apylinkių jaunimas kankliuoja. Garsas apie stovyklą pasiekė ir kitų Lietuvos regionų jaunimą ir vaikus, kurie atvyksta mokytis kankliuoti. Projekte dalyvauja ir socialinę atskirtį turintys vaikai ir jaunimas.
Ona Birutė Surdokienė – Marijampolės kultūros centro vyriausioji etnokultūros specialistė, parodų organizatorė, Marijampolės liaudies menininkų klubo „Mūza“ įkūrėja ir vadovė, Sūduvos krašto liaudies menininkų globėja, netradicinių karpinių kūrėja.
O. B. Surdokienei visuomet rūpėjo miesto kultūros problemos, marijampoliečių kūrybos sklaida. Atidarius naujus Marijampolės kultūros rūmus ji įgyvendino daugelio svajonę – galimybę atsiskleisti visiems Sūduvos krašto kūrėjams. Savanoriškai ėmė globoti M.B. Stankūnienės menų galeriją, kurioje savo kūrybą rodo ne tik Marijampolės, bet ir visos Lietuvos bei užsienio profesionalūs menininkai.
Visam miestui kasmet organizuoja Užgavėnių ir Liaudies meno šventes. Pastaroji itin prigijo Marijampolėje – šimtai meno mėgėjų tampa šventės dalyviais. O. B. Surdokienė globoja Sportinių šokių studiją „Pūkas“, rengia, režisuoja ir veda šventes, padeda organizuoti konkursus. Kameriniam ansambliui CANTARE kuria scenarijus, scenografiją. Ji savo veiklos nevadina darbu – tai jos gyvenimas.
