Dar nespėjęs sulaukti žiūrovų kritikos strėlių, filmas jau apibūdinamas, kaip neeilinis ir įsimenantis ilgam. Pagrindinį vaidmenį drauge su aktore Jurga Jutaite jame atlikęs Marius Jampolskis dar anksčiau portalui lrytas.lt pasakojo, kad vaidmuo „Auroroje“ pareikalavo itin didelės ištvermės – jam teko filmuotis ne vienoje sudėtingoje situacijoje.
Dar prieš peržiūrą žiūrovams buvo pristatyta visa kūrybinė grupė, tarp kurių – tie, kurie rūpinosi vaizdo efektais, garsu, kostiumais, aktorių atranka, taip pat – aktoriai. Filmo režisierė džiaugėsi stipria ir motyvuota komanda, be kurios, pasak jos, viena nieko nebūtų padariusi.
Fatališką meilės istoriją pasakojantis psichologinis, fantastinių elementų kupinas trileris prie ekrano prikaustė ne vieną žiūrovą. Juostoje pasakojama, kaip vykdant sudėtingą mokslinį eksperimentą, kurio pagrindas – informacijos perdavimas neuroniniu lygmeniu, jaunas, bet santūrus vyras Lukas (akt. M. Jampolskis) patiria stulbinantį nuotykį komos ištiktos moters Auroros (akt. J. Jutaitė) galvoje. Išlaisvinęs instinktus bei užslopintas fantazijas jis pradeda lėtą metamorfozės procesą.
Po filmo pristatymo vyko spaudos konferencija, kurioje filmo režisierė ir pagrindiniai aktoriai dalijosi filmo kūrimo užkulisių detalėmis. Po gastrolių įvairiose pasaulio šalyse juosta pagaliau pasiekė ir gimtąją Lietuvą – tuo džiaugėsi ir režisierė, ir aktoriai.
Tiesa, dar vasarą pirmą kartą Čekijoje vykusiame festivalyje „Aurorą“ išvydę M. Jampolskis ir J. Jutaitė užsiminė, kad žiūrėti į save Lietuvoje sunkiau nei svečioje šalyje.
„Baisiausia, kad kinas - toks dalykas, kuriame jau nieko nebegalima padaryti – kaip suvaidinai, taip save ir matysi visą laiką. Vis dar prie to pratinuosi“, – šypsodamasis pasakojo ne tik kine, bet ir teatre vaidinantis aktorius.
Sunkiame ir daug prasmių turinčiame filme žiūrovui paliekama daug vietos apmąstymams. Juostoje gausu atvirų scenų, kuriose tariamai vienas kitą pamilę aktoriai mylisi, žaidžia pavojingus žaidimus, pavyzdžiui, peiliu įsipjauna liežuvį. „Kai režisierė ne tik iš mūsų, bet ir iš savęs reikalauja labai daug - negali jaustis kankinamas“, – apie fiziškai sunkias akimirkas kalbėjo Jurgita.
Tuo tarpu M. Jampolskis patikino, kad išpildyti kūrėjų fantaziją ir filmuotis atvirose scenose nuogam buvo lengviausia filmavimo dalis. Daug didesnio pasiruošimo reikalavo fizinis pasirengimas, kuomet teko panirti į vandenį, kurio temperatūra nesiekė dešimties laipsnių, ar naktį nuogam bėgioti po kopūstų lauką.
„Tai buvo vienas sudėtingiausių mano kada nors vaidintų vaidmenų, – sakė M. Jampolskis kalbėdamas apie savo personažą. – Nebuvo lengva vaidinti užsislėpusį intravertą. Netarnavau kariuomenėje, tačiau filmavimo aikštelėje jaučiausi lyg pabuvojęs joje.“
Ne vienas žiūrovas užsiminė, kad filmas įstringa ilgam ir tampa gana sunku iš jo „išeiti“ psichologiškai. M. Jampolskis, paklaustas, ar jam jau pavyko „išeiti“ ir pamiršti tai, kas vyko filmavimo aikštelėje, atsakė, kad tai padaryti itin sunku ir tiek jis, tiek J. Jutaitė net praėjus nemažai laiko sunkiai geba neanalizuoti to, kas vyko.
Idėjų kurdama „Aurorą“ K. Buožytė sėmėsi iš šių dienų aktualijų ir realaus gyvenimo. „Buvo įdomu susieti šiuolaikines technologijas, kurios užima itin svarbią vietą žmonių gyvenime“, – kalbėjo ji. Pasak režisierės, kūnas užima vis mažiau vietos, o aistra pasiekiama ir kitais būdais.
Kalbėdama apie žiūrovų auditoriją, kuriems skirtas filmas, režisierė patikino, kad filmas patiks ir meilės išsiilgusioms bei prasmių detalėse ieškančioms moterims, ir racionaliems bei fantastikos elementus mėgstantiems vyrams.
Pastabesnis žiūrovas greičiausiai atkreipė dėmesį ir siužetinėje filmo linijoje rado panašumų su 2009 metais ekranuose pasirodžiusiu Jameso Camerono „Įsikūnijimu“. Jame kai kuriose scenose šiek tiek jaučiamas ir garsaus danų režisieriaus Larso von Triero kūrybos braižas. Nepaisant to, šį filmą galima drąsiai vadinti vienu ryškiausių lietuviškų filmų, pasirodžiusių pastaraisiais metais, kurį privalu pamatyti kiekvienam kino mėgėjui.
Lietuvos kino teatruose „Aurora“ bus pradėta rodyti nuo sausio 4 d.
