Labai patiko bendradarbiauti su „dviratininkų“ komanda — tie vyrai turi puikų humoro jausmą ir yra darbštūs. Tikras malonumas buvo dirbti su laidos režisieriumi Augustinu Griciumi (kuris taip pat vaidina Prezidentūros budelį), scenarijų kūrėju ir vedėju Vytautu Šerėnu, grupės siela Haroldu Mackevičiumi.
Galiu prisipažinti esąs didelis A. Kubiliaus gerbėjas. Visuomet balsuoju už jį per rinkimus. Todėl kurdamas šį personažą įdėjau daug darbo, energijos ir meilės.
Viliuosi, kad savo vaidyba prisidėjau prie šio politiko populiarinimo. O jeigu parodijuodamas jį įžeidžiau, dabar puiki proga atsiprašyti.
T Televizijoje daug ką lemia pinigai. Mūsų TV kompanijos, palyginti kad ir su Rusijos ar kitų didesnių šalių, — neturtingos. Ten daugiau ne tik pinigų, bet ir žmonių. O norint sukurti ką nors gero reikia nemažai investuoti.
Vis dėlto ir mūsų televizijose randu neblogų dalykų. Yra ir geros žurnalistikos, ir pramogų.
Bet šokiruoja tokie tendencingi laidų vedėjai kaip Rūta Janutienė ar Kristupas Krivickas (TV3). Jie — tarsi prokurorai, teisėjai, iš anksto žinantys, kas kaltas, o kas teisus. Man neįdomios tokios laidos, kuriose matomos tik dvi spalvos — juoda ir balta.
O pats baisiausias TV šou — „Radžis ieško žmonos“ (LNK). Šioje laidoje peržengtos visos moralės ir etikos ribos. Tai geriausias pavyzdys to, ko nereikia ir negalima rodyti. Gėda ir dėl tokios laidos, ir dėl televizijos, kuri ją rodo.
Keista, bet visi apie tą laidą kalba. O tai, apie ką kalbama, žadina smalsumą. Ir aš dabar rašydamas apie šį niekam tikusį šou nenoromis jį reklamuoju.
Šiuo atveju net ir antireklama yra reklama. Kaip ir neparodyta R.Janutienės laida apie prezidentę. TV3 išpeikė ir uždraudė laidą, todėl internete jos tikriausiai ieškojo net ir tie, kurie per televizorių niekuomet nebūtų žiūrėję.
M Manau, vieni profesionaliausių laidų vedėjų yra Audrė Kudabienė („Prieš srovę“, TV3) ir Edmundas Jakilaitis („Lietuva tiesiogiai“, „24/7“, „Lietuvos ryto“ televizija).
E.Jakilaitis ne tik pateikia klausimų pašnekovui, bet ir pasiginčija su juo. Jis ne tuščiai rėkauja, kaip kai kurie kiti vedėjai, o svarsto ir analizuoja, ką kalba laidos svečiai.
Pasižiūriu ir naujų laidų. Kai verdi televizijos sultyse, reikia sekti įvykius ir naujoves. Teigiamai vertinu talentų šou, tačiau šios laidos dažnai būna labai ištęstos. Be to, jų rengėjai prisikviečia netalentingų žmonių ir iš jų tyčiojasi.
Man neskanu, kai koks nors keistuolis pastatomas prieš komisiją ir žeminamas. Keistuolių yra visur, bet šou galima kurti ir be jų.
P Pastaruoju metu lyg iš gausybės rago pasipylė lietuviškų serialų. Pats režisuoju „Moterys meluoja geriau“ ir „Motina ir sūnus“ (TV3), todėl kalbėti apie jos man gal ir nederėtų.
Vis dėlto neblogi šių serialų reitingai rodo, kad radome kalbėjimo intonaciją, priimtiną žmonėms.
Stengiamės paprastai papasakoti istoriją. Juk dažniausiai serialuose to ir reikia — paprastos žmogiškos istorijos. Nesiekiame demonstruoti minties aukštumų ir jausmų gilumo.
Nesakau, kad mūsų serialai yra tobuli. Ir pačiam norisi didesnės kadro kultūros bei kokybės, bet nėra laiko — serijos kurpiamos viena po kitos.
TV serialai — tarsi meilės romanai, ezoterinė literatūra ar detektyvai. Jie turi padėti pailsėti.
Juk žmogus po sunkios darbo dienos nusipelno pailsėti ir pasijuokti. Negi ištisai gąsdinsime ir žudysime? O ieškantys rimto meno eina į teatrą, renkasi kitokią literatūrą.
D Dažniausiai televizorių įsijungiu dėl informacinių laidų ir sporto transliacijų. Esu aistringas krepšinio ir futbolo gerbėjas. Aš sergu už Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio komandą, o sūnus — už Kauno „Žalgirį“. Kai susitinka šie klubai, rungtynes žiūrime atskiruose kambariuose ir pykstamės.
Domiuosi Anglijos futbolo klubų rungtynėmis, esu Londono „Arsenal“ gerbėjas.
Žiūriu Vokietijos, Ispanijos nacionalinių futbolo lygų mačus. Mano žmona televizoriaus beveik nežiūri, tad konkurencijos namie nėra ir pultelis visada mano rankose.
