„Tai pirmas kartas televizijos darbo praktikoje, kai mūsų partneriai taip greitai įgijo televizines teises rodyti filmą. TV3, atsižvelgdama į savo žiūrovų lūkesčius, pasinaudojo šia išskirtine galimybe ir jau lapkričio mėnesį parodys ‚Laiko kilpos‘ premjerą. Juostos platinimo teises turi nepriklausoma kino studija, todėl filmo prodiuseriai leido jį parodyti mūsų eteryje prabėgus tokiam trumpam laiko tarpui nuo pasaulinės premjeros“, – anksčiau žurnalistams minėjo TV3 užsienio produkcijos vadovė Ieva Govedaitė.
Labai netikėtai kino kritikų akiratyje atsidūrusi juosta „Laiko kilpa“ kūrėjams atsiėjo 30 mln. JAV dolerių, bet per 6 savaites kino ekranuose atsipirko su kaupu – jau dabar filmas uždirbo per 138 mln. JAV dolerių ir biudžetas vis dar auga, mat Lenkijoje ir Suomijoje „Laiko kilpa“ kinuose pasirodė vos prieš savaitę.
Filmų apie keliones laiku į ateitį ir iš ateities yra begalės. Vieni jų yra tokie geri, kad įrašomi į kino istoriją ir blizga pastatyti ant pjedestalo savo mechaninėmis raudonomis akimis, kiti tokie prasti, kad juos nukiša į patį giliausią interneto užkampį, kur jie tiesiog pasiklysta laiko kontinuume. Šiais metais pasirodo filmas „Laiko kilpa“, kurį kino kritikai vadina vienu įspūdingiausiu ir ambicingiausiu šių metų mokslinės fantastikos žanro filmų.
Pirmiausia reiktų aptarti siužetą, kuris tikrai įdomus ir nekasdienis. Veiksmas vyksta 2044-aisiais metais. Tuo metu kelionės laiku dar nebuvo išrastos, tačiau greitai jas išras ir jos iškart bus uždraustos. Kelionės laiku bus naudojamos tik siekiant atsikratyti žmonių, kuriuos po 30 metų nusikalstamos grupuotės norės pašalinti be jokių pėdsakų. Kitaip tariant, žmogus išsiunčiamas 30 metų atgal ir yra nužudomas specializuotų samdomų žudikų, vadinamų vykdytojais. Taip atsitinka, kad ateities miestą valdantis bosas ima užvėrinėti kilpas, atsiųsdamas 30 metų vyresnius vykdytojus, kurie turi būti nužudomi pačių žudikų. Savotiškas išėjimas į pensiją. Taip ateina eilė Džo (Josephas Gordonas-Levittas), kuriam nepavyksta iškart nužudyti vyresnio savęs. Dėl to, medžiojamas tapo ne tik senasis Džo (Bruce'as Willisas), bet ir jaunasis. Tačiau senasis Džo turi planą, kaip užkirsti kelią ateityje vyraujančiam ir be galo galingam Šamanui. Tuo tarpu jaunasis Džo bando visais įmanomais būdais sutrukdyti senajam Džo. Taigi, vyksta dviejų Džo medžioklė, kurią vykdo visi kiti likę miesto vykdytojai. Kas vyksta toliau... Šiuo atveju galima panaudoti posakį - Geriau kartą pamatyti, nei tūkstantį kartų išgirsti.
Siužetas tikrai įspūdingas. Pradžioje kiek painus ir truputį trikdantis, galiausiai viskas ima aiškėti, kol praėjus kokioms 20 minučių galima suprasti, kas kur ir kaip eina, ir kas yra kas. Šioje juostoje dramos elementų nėra daug. Vyrauja grynas veiksmas ir įtraukiantis trileris, niekaip neleidžiantis atitraukti žvilgsnio. Kaip ir įprasta šių metų geriausiai vertinamiems filmams, šiam filmui taip pat būdinga tamsa ir šiokia tokia mistika, kurią galima vadinti savotiškomis mutacijomis. Režisierius ir scenaristas Rianas Johnsonas tikrai gerai pasidarbavo ne tik dėl istorijos vientisumo, bet ir sukūrė labai įdomius, kartais juokingus dialogus. Nebuvo jokių klišinių eilučių, jokių bjaurių ir nuvalkiotų pasisakymų, kurie sumenkintų filmą. Be puikaus scenarijaus galima pagirti ir labai šaunų operatorių darbą. Nebuvo drebančių kamerų, kurios veiksmo filmuose labai dažnos ir labai erzinančios. Tai jau antras filmas šiais metais, kuriame itin judraus veiksmo scenose drebėjimas nebuvo pastebimas (pirmasis buvo „Nesunaikinami 2“). Šis filmas labai techniškas ir kokybiškas.
Jei kalbant apie aktorius, tai jau dabar galima gėlių žiedlapiais apibarstyti jaunosios kartos veiksmo ir fantastinių filmų žvaigždę, greitai kylančią į populiarumo viršūnę - Josephą Gordoną-Levittą. Tai, kaip jis atliko šį vaidmenį, buvo nenusakomai puiku. Akivaizdu, jog vaidmeniui buvo ruoštasi. Matėsi, jog jaunasis aktorius labai gerai ir įtaigiai imituoja Buce Williso kalbėjimo manierą, studijavęs ją iš senų filmų. Buvo smagu stebėti, kaip jis buvo pakeistas grimo ir tam tikrų veido dalių protezų, padėjusių jam supanašėti su vyresniu aktoriumi. Na, o kalbant apie pačią Levitto vaidybą - be galo gera ir įtikinama. Jokių trūkčiojimų, miksėjimų ir dar kokių nors nesąmonių.
Keliaujant prie Bruce Williso drąsiai galima pasakyti, jog šis vaidmuo prikelia senąją legendinio aktoriais šlovę. Po ilgų metų sėdėjimo vidutiniškų vaidmenų skylėje, Willisas galiausiai išsiropščia iš talentą ryjančios smegduobės ir nueina aukštai pakelta galva. Visi jo pasakyti dialogai skamba puikiai, jokios monotonijos, kiekvienas sakinys pilnas emocijos. Ir visa tai primena, koks įdomus aktorius jis buvo prieš 10 metų. Emilė Blunt šioje juostoje taip pat parodo savo puikius aktorinius sugebėjimus, o tiksliau, kad kiekvienai juostai ji geba įsikūnyti į vis kitokią veikėją. Jei „Susižadėję penkis metus“ („The 5 Year Engagment“) ji buvo ir linksma, ir keista, ir liūdna, tai šiame filme ji puikiai įsikūnijo į gyvenimo nustekentos kaimietės vaidmenį, kuriai svarbiausias – sūnus. Jos vaidyboje dvejonių dėl sugebėjimų tikrai nekilo.
Gaila, kad šioje juostoje Jeffas Danielsas pasirodė taip trumpai. Tai dar vienas senesnės kartos aktorius (galima būtų sakyt, vidutinės kartos), su kurio Buku užaugo dabartiniai dvidešimtmečiai. Nuo smulkių ir mažai matomų filmų atsigaunantis aktorius taip pat puikiai atliko savo darbą ir, nors per visą filmą buvo rodomas gal 10 minučių, atrodė gerai ir piktai. Kaip ir turėjo būti.
Visi kiti aktoriai taip pat puikiai atliko savo darbą ir, nors vienas pagrindinių veikėjų dar buvo mažametis Pierce'as Gagnonas, jis vaidino kokybiškai ir rimtai, lenkdamas net kai kuriuos vyresnius aktorius.
Taip pat, neblogai parinktas garso takelis. Filmo anonse vyravęs „Skrillex“ dubstepas filme berods nepasirodo, o groja gana kokybiška ir įtraukianti muzika, kuri tik papildo puikų darbą. Be garsų, puikiai sudėlioti efektai, nepersistengiama su įvairias sprogimais, todėl visos proporcijos filme yra parinktos labai gerai ir skoningai.
Bendra išvada – puikus veiksmo ir mokslinės fantastikos žanrų filmas, įtraukiantis nuo pirmos minutės ir niekaip nepaleidžiantis iki paskutinio kadro. Puiki aktorių vaidyba, geras režisieriaus-scenaristo darbas išėjusiems iš kino salės žmonėms palieka tik gerus įspūdžius po filmo, kurie ilgai nenuslūgsta. Metų atradimą „Laiko kilpą“ galima drąsiai įrašyti į geriausių 2012 metų filmų topą kartu su „Tamsos riterio sugrįžimu“ ir „007 Operacija Skyfall“.
