Panevėžio visureigininkų klubo „Viesulas bastūnas“ prezidentas ir nuotykių bendrovės „Travel2life“ projektų vadovas Audrius Sutkus visureigiu ar keturračiu išmaišė kelius, kuriuos net sunku taip pavadinti. Bekelė – toks kelias, kuriame realiai nėra jokio kelio: purvas, pelkės, akmenys, sniego pusnys, sraunios upės.
Tačiau aštrių pojūčių mėgėjai ryžtasi leistis į žygius, per kuriuos genda technika ir neretai prireikia gerokai daugiau nei vien gebėjimo valdyti visureigį, keturratį ar motociklą.
Tokių žygių įspūdžius televizijos kamera fiksuoja, matyt, geriau nei žmogaus sąmonė. Pro kameros ieškiklį neprasprūsta net menkiausios detalės, o kelio sunkumai atsiveria itin aiškiai. Tačiau bekelės istorijos dažniausiai pasakojamos ten, kur jas mažai kas girdi ir tiems, kurie ir taip jų aibę žino.
Varžysis trijose kategorijose
Dar šio amžiaus pradžioje A.Sutkui – užkietėjusiam bekelės aistruoliui – kilo mintis filmuotus pasakojimus apie bekelę parodyti didesnei auditorijai, ir 2004 metais Panevėžyje startavo bekelės filmų festivalis – iki šiol, matyt, vienintelis toks Europoje, o gal net ir pasaulyje.
2005-aisiais dar kartą Panevėžyje surengtas festivalis, 2007 m. jau persikėlė į Vilnių, o šiemet, po pertraukos, vėl rengiamas sostinėje.
Tiesa, festivalio komisijos pirmininko kėdėje jau nebesėdės Anapilin iškeliavęs kino ir televizijos kritikas Skirmantas Valiulis, pirmininkavęs visuose trijuose ligtoliniuose festivaliuose. Tačiau iš Lietuvoje ir Rusijoje žinomų veidų sudaryta šiemetė komisija taip pat reikliai vertins trijose kategorijose besivaržančius filmus.
Žvilgsnis – dažnai netikėtas
Kiekvienas kelias – maža, o kartais – ir labai didelė istorija apie sunkumus, gedimus, sprendimus ir emocijas. Tradicinio bekelės filmų festivalio rengėjai autoriams siūlo rinktis iš trijų temų: sporto, turizmo arba laisvosios.
Jos panašios, nes vienija bekelės mėgėjus, bet drauge – ir skirtingos.
„Sporto temoje dažniausiai pamatome tuos vaizdus, kuriuos dažniausiai mato tik sportininkai: kokio gylio pelkės, kokio aukščio kalnai, kokių nuotykių jie patiria. Nors bekelės varžybos sutraukia nemažai žiūrovų, dauguma jų iki sunkiausių vietų neprasibrauna. O operatoriai žino, kaip ten patekti, kad visa pamatytų ir užfiksuotų“, - sakė festivalio rengėjas A.Sutkus.
Autoriai, kurie varžosi turizmo temoje, paprastai pateikia vaizdų, kuriuos dažniausiai matome per „Travel Channel“ ar „Discovery Channel“ televizijos kanalus. Skirtumas dažniausiai tik tas, kad televizijoje tie patys filmai apie kai kuriuos pasaulio kraštus sukasi metų metus, o bekelės festivalio dalyviai rodo dar visai šviežių kelionių istorijas.
„Tai pasakojimai apie vietas, į kurias 99 procentams žmonių paprasčiausiai nelemta nusitrenkti, todėl, manau, mažai tokių, kuriems neįdomu ekrane pamatyti tai, ko gyvai niekada nepamatys“, - svarstė A.Sutkus.
Bene netikėčiausias požiūris į bekelę atsiskleidžia laisvąją temą pasirinkusių autorių darbuose: vieni į tai mėgina pažvelgti su humoru, kiti atranda tokių netikėtų kampų, kad net didžiausi bekelės maniakai būna nustebinti.
Per kiekvieną festivalį bekelės filmų kokybė – vis gerėjo, o šiemet dėl nugalėtojų vardo trijose kategorijose varžysis penkios profesionalios kūrėjų grupės. Šiais laikais jau sunku nustebinti filmavimo ar montavimo technika, tačiau filmų autorių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Lenkijos aukščiausias koziris – netikėtas temos atskleidimas.
Pagarba kūrėjui
Bekelė – toks pat sportas, kaip krepšinis, „Formulė 1“ ar futbolas. Bekelės varžybose niekada netrūksta žiūrovų, o emocijos dažnai pasiekia aukščiausią tašką.
Bekelės filmai gali būti įdomūs ne tik tokių kelių mėgėjams, bet ir tiems, kurie niekada nevažiavo ar niekada nepasiryš jais važiuoti.
„Neretai žmonės net neįsivaizduoja, kokia įdomi gali būti bekelė, bet kai pamato filmus, net išsižioja“, - tvirtino A.Sutkus.
Juolab kad festivalio filmų autoriai iš tiesų stengiasi: šis festivalis jiems dažnai – vienintelė galimybė pristatyti savo darbus plačiajai visuomenei ir sulaukti įvertinimo.
„Per ligšiolinius festivalius labiausiai man patikdavo žiūrėti į filmų-nugalėtojų autorius – jie net švytėdavo atsiimdami apdovanojimus. Tų žmonių dažniausiai niekas nežino, nes jie tūno kur nors pelkėje su apmuturiuota kamera ir filmuoja. Kartais kur nors parodo savo filmuką, bet niekas nežino, kas jį kūrė, kas filmavo. O per festivali kone pusė tūkstančio žmonių plojimais dėkoja už nuostabią emociją. Lietuvoje nieko nepriversi ploti, jei darbas nepatiko“, - pasakojo A.Sutkus.
Šiemečio bekelės filmų festivalio komisijoje – didžiausių pasaulyje bekelės varžybų „Ladoga Trophy“ rengėjas, Rusijos fotomenininkas Jurijus Ovčinikovas, menininkė ir televizijos laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė, keliautojas ir žurnalistas Vytaras Radzevičius, Lietuvos žurnalistų autoklubo prezidentas Valdas Valiukevičius.
Bilietas, kurį galima įsigyti internete ar kino teatro kasose, į bekelės filmų festivalį gruodžio 8 d. „Forum Cinemas Vingis“ galios visą dieną.
