Virtuvė man asocijuojasi su kūryba — ne veltui daug garsių kompozitorių yra metę muziką ir griebęsi kulinarijos. Pavyzdžiui, didieji italų muzikai Gioachino Rossini ir Ruggero Leoncavallo. Kai kurie netgi išleido savo kulinarijos knygas.
Keista, kad tarp mano favoritų nerandate lietuviškų kanalų? Nemanau, kad lietuviškos TV yra blogis. Kiekvienas pagal savo skonį renkasi, ką žiūrėti. Man lietuviškose televizijose yra per daug ašarų.
Supratau, kad kuo mažiau žiūriu lietuviškų žinių laidų, tuo geriau jaučiuosi. Dar reikėtų atsikratyti įpročio skaityti žinių skiltis interneto portaluose — tuomet iš tikrųjų būsiu laimingas ir gerai leisiu laiką.
Žinios mane ne džiugina, o slegia. Nematydamas, kaip kas nors verkia ir sielojasi, jaučiuosi daug geriau. Puikiai žinau, kad mūsų visuomenėje įvyksta liūdnų dalykų, bet nežinau, ar šias temas reikia tiek daug gvildenti ir tirštinti spalvas.
Mūsų televizijose labiausiai pasiilgstu optimizmo. Gerų naujienų tėra gal 20 proc., visa kita — juodo pesimizmo dozė.
Nematau laidų, kuriose nuo pradžios iki pabaigos būtų pasakojamos sėkmės istorijos. Jeigu parodomas lašelis gėrio, ant viršaus būtinai užteškiama juodos spalvos ir liūdesio. Lietuvoje žmonėms ir taip nelengva gyventi — tęsiasi sunkmetis, tad reikėtų bent iš ekranų pakylėti nuotaiką, įkvėpti, o ne bandyti užmušti tuos, kurie dar čia liko.
Yra pramoginių laidų, kurios ne tokios liūdnos. Ne viename projekte esu dalyvavęs ir pats, nes tai mano darbo dalis.
Šokių projektai — labai gražūs ir šaunūs, bet kiek galima juos rodyti? Ar Lietuvoje dar liko nešokusių žinomų ar mažiau žinomų žmonių? Nejaugi šie projektai bus neberodomi tik tuomet, kai neliks kam šokti?
Taip pat buvo ir su dainuojančiais duetais — galbūt bent šie pagaliau išsisėmė?
Reikia ieškoti, bandyti, keistis, nebijoti rizikuoti. Kažkodėl mes visada rodome tai, kas pasaulyje jau išbandyta, ir beveik niekada nebūname novatoriai.
Televizijos dažniausiai perka populiarius formatus. Jų yra daug, bet gal vertėtų pasidairyti netikėtų projektų? Gal ką nors įdomaus yra sukūrę ne tik britai ar amerikiečiai, bet ir kinai?
Nustebau per Pirmąjį Baltijos kanalą pamatęs projektą „Balsas“, kurį LNK rodė pernai. Šįsyk aplenkėme rusus, kurie dažniausiai suskumba perpirkti ir parodyti populiarius TV projektus pirmieji. Tikiu, kad šį savaitgalį pasirodysiantis „X Faktorius“ (TV3) taip pat bus stiprus ir įdomus.
Pramoginių laidų mūsų televizijos siūlo daug ir žmonės atsirenka, ką žiūrėti. Televizija taip pat formuoja skonį, juolab kad negalime skųstis lietuviškų kanalų laidų įvairovės trūkumu.
Mėgina atsigauti BTV, kur radau įdomią „Pragaro virtuvę“ su Liutauru Čepracku, bandančiu tapti panašiu į britų virtuvės demoną Gordoną Ramsay. Dalyvavau ir puikiame Arūno Valinsko vedamame žaidime „TAIP. NE“, kurį žiūrėdavau vaikystėje ir svajojau kada nors jame pažaisti. Buvo fantastiškai smagu. Ši ir kitos protų viktorinos — „Kas? Kur? Kada?“ (TV3), „Lyderiai“ (LTV) — yra ne tik smegenų pamiklinimas, bet ir puiki optimizmo dozė. Laikau save teigiamu žmogumi, todėl manau, kad televizija turi skleisti teigiamas emocijas.
Nemačiau, kaip Radžis ieško žmonos, nes manęs nesuintrigavo laidos pavadinimas. Tačiau esu girdėjęs, kad šis projektas neprastai žiūrimas. Vadinasi, kažkas rado savo laidą. Ir gerai, nes kiekvienas turi teisę ieškoti ir rasti, ko jam labiausiai reikia.
Ko niekada nežiūrėčiau? Televizijos serialų — muilo operų, o ypač meksikietiškų. Lietuviškų serialų taip pat nežiūriu, tačiau manau, kad juose besifilmuojantys geri lietuvių aktoriai prasto darbo nesiimtų.
Jeigu matau, kad kokioje nors laidoje žmogus verkia, taip pat nežiūriu, iškart išjungiu televizorių. Man ašarotojų nereikia.
Šiuo metu televizijose gausu politikos laidų, tai aktualu. Stipriausi ir įdomiausi šių laidų vedėjai — Edmundas Jakilaitis („Lietuvos ryto“ TV) ir Rita Miliūtė (LRT televizija).
Dėl laiko stokos dažnai politinių diskusijų laidų negalėjau žiūrėti. Dažniau važiuodamas automobiliu per radiją klausiausi politikų kalbų ir smagiai juokdavausi. Man tai tikras humoro šou. Visas laikotarpis iki rinkimų buvo linksmas.
Tai pats gražiausias metas ir televizijoje, ir radijuje. Viskas vyksta optimistiškai, pakylėtai, su šypsenomis ir pažadais. Matome gražius veidus ir šviesią ateities viziją. Ir jokių ašarų! Fantastika!
