Jos vertinimu, tai yra akivaizdus žurnalistinės etikos
pažeidimas.
„Net yra įstatyme toks draudimas, kad žinių vedėjai negalėtų
dalyvauti reklamose, nes jų įtaigumas yra didesnis, mano galva, tai
yra negerai, labai negerai, kada žinių vedėjas, kuris asocijuojasi
su objektyvia informacija, taip pat ir dalyvauja reklamoje“, -
sakė L. Meškauskaitė.
Teisininkė pažymi, jog LRT televizijos rinkimų reklamos laida,
kurioje dalyvaujančios partijos turi susimokėti, gali klaidinti
žiūrovus, nes jie gali praleisti informaciją apie tai, kad laida -
perkama.
„Žmogus gali įsijungti televizorių nebūtinai laidos
pradžioje, jis nebūtai gali pamatyti tą užrašą ir, žinoma, jis
gali suklysti, gali pagalvoti, kad tai yra paprasčiausia objektyvi
informacija“, - aiškino ji.
Pasak L. Meškauskaitės, iš pirmo žvilgsnio žiūrovas gali
nepajusti skirtumo tarp užsakomosios ir neužsakomosios informacijos,
pastaroji formuojama ne tik pareiškimais eteryje, bet ir pasirenkant
oponentus, temas.
„Kada yra nupirktas laikas, kada yra politinė reklama, tada
reklamos užsakovas gali pasirinkti ir oponentą, temą - jis gali
formuoti tos informacijos turinį. Ir, žinoma, tokia informacija
nėra objektyvi“, - aiškino L. Meškauskaitė.
Ji sakė apskritai pasigendanti detalesnio politinės reklamos
teisinio reglamentavimo įstatymo lygiu. Teisininkė taip pat
svarstė, kad geriausia būtų, jog visuomeninis transliuotojas būtų
visiškai išlaikomas iš mokesčių mokėtojų pinigų ir iš viso
negalėtų skelbti reklamos.
„Lietuvoje didelė pinigų masė yra paskirstoma užsakomajai
informacijai, kuri yra platinama per komercinius kanalus, netgi
valstybės institucijos užsako informaciją kituose televizijos
kanaluose ir kitose informacijos priemonėse, tuo metu visuomeniniam
transliuotojui yra skiriamas nepakankamas finansavimas. Iš to kyla
problema, kurią, aš manau, turėtų spręsti valstybės lygmeniu
būtent Seimas priimdamas įstatymą, kuriuo būtų ne tik atskirta,
kad visuomeninis negalėtų skelbti reklamos, taip pat ir politinės,
bet iš kitos pusės visuomeniniam transliuotojui turi būti skiriamas
tinkamas finansavimas“, - aiškino L. Meškauskaitė.
Prieš kurį laiką daugelis Lietuvos partijų gavo komercinį
LRT televizijos pasiūlymą už tam tikrą mokestį sudalyvauti
diskusijų laidoje.
„Tai - diskusijų laidos, kuriose politinių partijų atstovai,
nepriklausomi kandidatai diskutuodami visuomenei aktualiomis temomis
ir klausimais galės išdėstyti savo programas, rinkimų nuostatas“,
- rašoma LRT TV Reklamos skyriaus partijoms pateiktame pasiūlyme.
Jame taip pat įspėjama, kad tiesioginėje laidoje galės
dalyvauti ne daugiau kaip trys vienos partijos atstovai.
„Vieno asmens dalyvavimo diskusijų laidoje kaina - 21 780 litų
(PVM įskaičiuotas)“, - teigiama rašte.
Per LTR televizija transliuojama laida
„Rinkimai 2012“ užkliuvo ir LRT tarybos pirmininkui Dainiui
Radzevičiui. Kitą savaitę taryba posėdyje svartys, kaip
nacionalinis transliuotojas nušviečia Seimo rinkimų kampaniją.
Pasak D. Radzevičiaus, taryba analizuos, kiek dėmesio televizija
skiria politinės reklamos transliacijai, su Vyriausiąja rinkimų
komisija (VRK) suderintoms laidoms ir nepriklausomoms laidoms.
„Trečia forma turbūt labiausiai atitinkanti misiją - kai pati
LRT gali ir turi inicijuoti ir organizuoti politinių procesų
nušvietimą prieš rinkimus. LRT nepriklausomai nuo politinių
partijų, VRK ir kitų iš šalies jėgų turi organizuoti tokius
debatus“, - sakė jis.
Pati N. Pumprickaitė tvirtino nematanti problemos, kad jai tenka vesti ir informacines, ir reklamines laidas. Klausiama, ar
šioje situacijoje ji nemato etikos problemų, N. Pumprickaitė atsakė
neigiamai.
„Tai kad manęs dar nieko neklausė, tai nežinau, ką aiškinti“,
- paklausta, kaip savo situaciją aiškintų LRT tarybai, sakė
žurnalistė.
