Eksperimentas. Režisierius Rodrigo Cortésas, netikėtai išlindęs į didžiąją sceną su siaubo trileriu “Palaidotas gyvas” (2010 m.), kuriame sugebėjo rasti humoro elementų net karste su užkastu gyvu žmogumi, demaskuoti ekstrasensų pasaulį ėmėsi be galo rimtai ir dėl to nukentėjo.
Medžiotojai. Kol vaiduokliai gaudomi paauglių lygiu arba su humoru, pretenzijas reikšti dėl tokios veiklos net nepatogu. Kai prieš ekstrasensą, kurį vaidina Robertas De Niro, stoja aktorė Sigourney Weaver, sugebėjusi sutramdyti net “Svetimą”, priekaištai už juokingą veiklą neišvengiami.
S. Weaver įkūnija profesionalią tariamai paranormalių reiškinių tyrėją Margaretą Matison, pasiryžusią įrodyti, kad šaukštų lankstymas ir stalų kilnojimas tėra meistriškai organizuota laidų, lynų ir miklių rankų veikla. Jai talkina Tomas Baklis (Cillianas Murphy), kuris vaikiškai norėtų tuo tikėti, bet vis neranda pagrįstos progos.
Priešas. Demaskuotojai ryžtingai atskleidžia vieną apgavystę po kitos. Tačiau dėl neaiškių priežasčių scenoje iš nebūties prisikelia garsus aiškiaregys Saimonas Silveris (R.De Niro) — aklas pieno baltumo akis prisidengęs tamsiais akiniais, jis ryžtingai pareiškia, kad įrodys paranormalių reiškinių tiesą. Kadaise įvaręs infarktą vienam savo demaskuotojui, jis tvirtai ketina eiti iki galo, pasitelkęs mokslą ir televiziją.
Už juodų stiklų besislepiantis aktorius ypatingo vargo ekrane nepatiria — ekstrasensą įkūnija be jokių talento blyksnių. Amerikos kritikai juokauja, kad prastą R.De Niro vaidybą (ar prastą vaidmenį, o tai pasitaiko dar dažniau) įrodo galimybė ekrane jį sukeisti vietomis su Alu Pacino be nuostolio juostai. Ta pati taisyklė taikoma ir pastarajam.
Aplinka. Šįkart aplinka tikrai nekalta, nes kičinis eksperimento stilius reikalauja savo. Ekstrasensiškai aplinkai kurti tereikia tamsos, geros porcijos dūmų, blizgučių, į langus besiplakančių paukščių, lempučių ir poros gražių moterų. Vienos vaidmuo tenka Elizabeth Olsen, galbūt talentingesnei iš Olsenų giminės. Jai, rodos, taip ir skirta įkūnyti dailią pagalbininko Baklio asistentę Salę.
Kita graži moteris puikiai parinkta ir be vargo vos keliais pasirodymais atidirba nuoširdžiai — Joely Richardson vaidina apsukrią Silverio agentę Moniką Hansen. Kita vertus, nė vienai jų netenka nei šaukštų lankstyti, nei tualetuose muštis, nei žiūrovų juokinti.
Demaskavimas. Kol kūrėjų sprendimu mokslo daktarai bando demaskuoti aiškiaregius, žiūrėti gana smagu, kaip ir fokusininko paaiškinimą, kai jis pasakoja, kaip daromas magiškas triukas.
Filmui įpusėjus, po kelių drastiškų scenų su elektros instaliacijos fejerverkais ir infarktais režisierius pasuka tarsi ir tikėjimo ekstrasensais keliu, kuris veda į dar tyresnius sveiko proto tyrus.
Silveris įrodinėja turįs ne tik antgamtinių, bet ir kone dieviškų galių, kurios, kas visiškai nestebina, pasireiškia provincijos lygio cirko spektakliu.
Skaitiklis. 113 minučių blaškymosi tarp sveiko proto ir naivumo. Bet juk “Ekstrasensų mūšius” per televiziją irgi kažkas žiūri.
Už juodų akinių pasislėpęs R. De Niro — aiškiaregys Saimonas Silveris.
Raudonos šviesos
Tomas Baklis (C. Murphy) taip pat abejoja antgamtinėmis žmogaus galiomis.
Dar 1986-aisiais filme “Svetimas” sugebėjusi nugalėti ateivius S. Weaver šįsyk ketina demaskuoti apsišaukėlius ekstrasensus.
“Raudonos šviesos” (Red Lights). Trileris. JAV, 2012 m. Režisierius Rodrigo Cortésas. Vaidina Cillianas Murphy, Sigourney Weaver,
Robertas De Niro, Toby Jonesas, Joely Richardson, Elizabeth Olsen.
★ ★ ★ ★ ★ ★ ★ ★ ★ ★
6,5 balo iš 10
imdb.com lankytojų vertinimas
