Per pastaruosius 100 metų “Trys muškietininkai” buvo ekranizuoti 112 kartų. Naujausia režisieriaus Paulo Wil-liamo Scotto Andersono versija — toli gražu nėra pati drąsiausia.
“Kiekviena karta privalo turėti savo “Tris muškietininkus”. Ir aš labai džiaugiuosi, kad sukūriau šį filmą. Mūsų “Trys muškietininkai” skiriasi nuo kitų, bet tai ta pati, visų mėgstama klasikinė istorija”, — tvirtina 46 m. režis-ierius.
Jo žmona Miledi vaidmens atlikėja Milla Jovovich (36 m.) sakė, kad sutuoktinis dar vaikystėje žavėjosi A.Dumas romanu. P.W.S.Andersoną galima suprasti: retas berniukas nėra skaitęs šios knygos.
Gal dėl to suaugę “berniukai” — Douglasas Fairbanksas, Maximilianas Schellas, Gene’as Kelly, Michaelas Yorkas ir kiti aktoriai — taip entuziastingai imdavosi d’Artanjano vaidmens?
Beveik kaskart filmavimo aikštelėje susiburdavo išskirtinė muškietininkų brolija: pagrindinių vaidmenų atlikė-jai, kaip ir rašytojo A.Dumas herojai, tapdavo draugais dešimtmečiams.
Nebylusis d’Artanjanas
Per daugiau nei 160 metų nė viena A.Dumas “Trijų muškietininkų” eilutė nepaseno, bet atsiradus kinematogra-fui prasidėjo antrasis jų gimimas.
Pirmoji ekranizacija pasirodė 1898-aisiais, praėjus 59 metams po pirmosios romano publikacijos. Ši prancūzų versija truko vos kelias minutes, o filmo juostų neišliko.
Paskui buvo sukurtos dar šešios nebylios ekranizacijos, įskaitant 1921-ųjų “Tris muškietininkus”, kur vaidino garsusis D.Fairbanksas. Amerikiečių aktorius pats atliko visus triukus. Vienas jų — pamėtėti špagą į viršų ir ją pagauti — tapo jo firminis.
Žiūrovus taip sužavėjo D.Fairbanksas, kad vėliau jam buvo siūlomi tik vaidmenys herojų, panašių į šaunųjį d’Artanjaną: kilnių nuotykių ieškotojų, mušeikų ir narsuolių — Zoro, Robino Hudo ar plevėsos Don Žuano.
Amerikietiška išmonė
1933-iaisiais pasirodė visai kitokie “Trys muškietininkai”. D’Artanjanas virto amerikiečių leitenantu Tomu Veinu (jį vaidino vesternų herojus Johnas Wayne’as), Atas — airiu, Portas — škotu, Aramis — vokiečiu, o veiksmas buvo perkeltas į Šiaurės Afriką, kur jie kovojo už prancūzų svetimšalių legiono garbę. Pasižiūrėjus šį filmą kildavo klausimas: kuo čia dėtas A.Dumas ir jo muškietininkai?
Douglasas Fairbanksas jaunesnysis svajojo pakartoti savo tėvo sėkmę ir taip pat kada nors įkūnyti d’Artanjaną. Tačiau 1948 m. prodiuseriai nusprendė pakviesti ne jį, o populiarų šokėją — dvigubai už herojų vyresnį 36 m. aktorių Gene’ą Kelly. Toks pasirinkimas daugeliui buvo staigmena, bet juk drąsaus gaskono vaidmens neatsi-sakoma.
Šioje versijoje Miledi įkūnijo įspūdinga gražuolė Lana Turner, dėl vaidmens atsisakiusi kelių sutarčių, karalienę Aną — 23 metų Angela Lansbury, kardinolą Rišeljė — Vincentas Price’as.
Įdomu tai, kad kino studija MGM labai bijojo susipykti su Romos katalikų bažnyčia ir, nors pagrindinis pikta-darys filme liko Rišeljė, nė karto nebuvo ištartas žodis “kardinolas”.
Muškietininkai — “bitlai”?
Klasikine A.Dumas romano ekranizacija laikoma 1973-iųjų versija su ryškiausiomis kino žvaigždėmis, iki šiol kelianti susižavėjimą. Jos režisierius Richardas Lesteris, iki tol sukūręs du filmus su grupės “The Beatles” muzikantais, jiems saugojo ir “Trijų muškietininkų” scenarijų.
Dar neaišku, kuo būtų virtusi ši idėja, jei Paulas McCartney būtų įkūnijęs, pavyzdžiui, d’Artanjaną, o Johnas Lennonas — Atą. Režisierių R.Lesterį laiku atkalbėjo ir gerai padarė. Ir be garsiojo Liverpulio ketverto į filmą jam pavyko prisivilioti ryškiausias ano meto žvaigždes.
D’Artanjaną vaidino 30-metis Michaelas Yorkas, kuris ekrane atrodė berniūkštis, Atą — Oliveris Reedas, Aramį — Richardas Chamberlainas, Rošforą — Chistopheris Lee, karalienę Aną — Geraldine Chaplin, karalių Liudviką — vienintelis prancūzas aktorių komandoje Jeanas Pierre’as Casselis, Miledi — Faye Dunaway, kardinolą Rišeljė — Charltonas Hestonas.
Beje, šis aktorius prisipažino gavęs pasiūlymą pasirinkti muškietininkų Ato arba Porto vaidmenį, bet atsisakęs, nes tingėjęs mojuoti špaga.
Politikas ir sekso bomba
Būtent Ch.Hestonas pirmasis pateisino savo kardinolą, pateikdamas jį ne kaip klastingą piktadarį, o kaip prot-ingą ir racionalų politiką. Filme nuskamba frazė: “Aš neturiu asmeninių priešų — tik Prancūzijos priešus.”
Ši citata — ne iš A.Dumas kūrinio, ją Ch.Hestonas aptiko istoriniuose dokumentuose rengdamasis Rišeljė vaidmeniui ir paprašė režisieriaus įtraukti į scenarijų.
Beje, filmavimo aikštelėje kardinolą vaidinantis Ch.Hestonas susidraugavo su muškietininku Atu, kurį kūrė O.Reedas. Vyrai kartu nuolat linksmindavosi ir girtaudavo.
Prodiuseriams primygtinai reikalaujant Konstancijos vaidmuo buvo patikėtas septintojo dešimtmečio Pamelai Anderson — įspūdingų formų aktorei Raquel Welch. Šis vaidmuo veikiausiai buvo vienintelis šios aktorės kar-jeroje, kai jos nesistengta paversti sekso bomba.
Honorarą išsikovojo teisme
Pagyrimo nusipelno ir “Trijų muškietininkų” dekoracijos. Specialiai šiam filmui buvo pastatyta tavernų, vėjo malūnų, net ir pilis su židiniu buvo tikra — ją rado Ispanijos mieste Tolede. Muzika taip pat buvo neįprasta: režisierius pasirinko ne šiuolaikinius kompozitorius, o klasiką — ištraukas iš Giuseppe Verdi operos “Aida”.
Žinoma, dabar ši juosta atrodo naivi, o kai kurios scenos, pavyzdžiui, žaidimas šachmatais pasitelkus dresuotus šunis ir beždžiones, tiesiog juokingos.
Vis dėlto R.Lesterio “Trys muškietininkai” — įspūdingiausia A.Dumas romano ekranizacija per pastarąjį šimtmetį. Jos reputacijai negalėjo pakenkti net toks nemalonus faktas kaip bylinėjimasis teisme.
Kino studija iš pradžių išleido “Tris muškietininkus”, o po pusės metų — “Keturis muškietininkus”. Nors iš tikrųjų tai buvo vienas ir tas pats filmas, žvaigždės pareikalavo, kad būtų mokama kaip už dvi skirtingas kino juostas, ir teismas priėmė jiems naudingą sprendimą.
Po šešiolikos metų
1989-aisiais režisierius R.Lesteris vėl subūrė visus savo aktorius ir nufilmavo “Muškietininkų sugrįžimą”. Sutiko visi.
Pasirodo, per 16 metų M.Yorkas visiškai nepasikeitė, o O.Reedas, kaip ir anksčiau, buvo puikios fizinės for-mos.
A.Dumas romane “Po dvidešimties metų” kardinolą Rišeljė pakeitė Mazarinis. Bet aktorius Ch.Hestonas taip norėjo vaidinti Rišeljė, kad režisierius R.Lesteris padarė išimtį ir filme įdėjo jo portretą.
Kardinolą Mazarinį naujajame filme įkūnijo prancūzas Philippe’as Noiret.
Dar vienas naujas veidas — 23 metų Kim Cattrall (būsimoji Samanta Džouns iš populiaraus televizijos serialo “Seksas ir miestas”). Ji vaidino Miledi dukterį, klastingumu nė kiek nenusileidžiančią savo motinai.
Filmavimo darbus aptemdė vieno aktoriaus žūtis. Roy Kinnearas (tarnas Planšė) mirė nukritęs nuo arklio. Kino teatruose “Muškietininkų sugrįžimas” buvo sutiktas gana šaltai, mat ekranuose jau šmėžavo kiti veidai, naujo laikotarpio herojai.
Moderniosios versijos
Dešimtame dešimtmetyje kino kūrėjai A.Dumas romaną pradėjo vis labiau artinti prie jaunosios kartos. Šiuo-laikinis d’Artanjanas turėjo kautis kaip Neo “Matricoje”, o Miledi rengtis pagal naujausias mados tendencijas.
Verti dėmesio Stepheno Hereko “Trys muškietininkai” (1993 m.) — tie patys, kuriems Bryanas Adamsas su-kūrė baladę “All for Love”, o paskui ją a capella atliko su Rodu Stewartu ir Stingu.
D’Artanjanu tapo jaunas ir labai populiarus po “Moters kvapo” aktorius Chrisas O’Donnellas. Šio vaidmens kino bandymuose dalyvavo net Bradas Pittas ir Johnny Deppas. Kurti karalienės Anos vaidmens iš “Moters kvapo” buvo pakviesta ir Gabrielle Anwar (ji šoko tango su garsiuoju Alu Pacino).
Neišskiriami draugai
Vis dėlto pagrindinis masalas žiūrovams buvo muškietininkai — tylusis Atas (Kieferis Sutherlandas), galiūnas Portas (Oliveris Plattas) ir, žinoma, paslaptingasis Aramis (Charlie Sheenas).
Ch.Sheenui siūlė ir Porto vaidmenį, bet jis pasipiktinęs atsisakė.
Šiuos tris aktorius siejo daugiau nei vienas filmas. K.Sutherlandas, O.Plattas ir Ch.Sheenas — neišskiriami draugai, legendiniai chuliganai, girtuokliai ir moterų mylėtojai.
Aktorius šešias savaites mokė išsilaikyti balne ir fechtuotis — šių užsiėmimų vengė tik Ch.Sheenas. Buvo fil-muojama Kornvalyje (pilis ir istorinė sritis Didžiojoje Britanijoje), dvaro interjeras — Austrijoje. Konstanciją vaidino Julie Delpy, Miledi — Rebecca de Mornay, karikatūrinį kardinolą Rišeljė — Timas Curry.
Walto Disney studija tikėjosi didžiulės sėkmės, bet sulaukė tik aršios kritikos ir Auksinės avietės nominacijos.
D’Artanjanas — Žmogus-voras
2001 metais į kino teatrus atkeliavo A.Dumas “Trijų muškietininkų” angliškoji ir prancūziškoji versija — “Jaunieji muškietininkai”.
Režisieriaus Mario Andreacchio filme d’Artanjano vaidmenį atliko Hugh Dancy.
Su šia juosta pasirodė ir JAV sukurtas režisieriaus Peterio Hyamso “Muškietininkas”, kur karalienę Aną įkūnijo 57-erių Prancūzijos kino legenda Catherine Deneuve, o kuklios kambarinės, ne itin panašios į Konstanciją ir kažkodėl vadinamos Frančeska, vaidmenį sukūrė Mena Suvari. Šioje versijoje d’Artanjanas (Justinas Chamber-sas) laipiojo sienomis kaip Žmogus-voras ir išmanė Rytų kovų menus.
Visais šiais talentais jaunasis gaskonas žavėjo ir prancūziškoje versijoje, kurią 2005 metais ekranizavo režis-ierius Pierre’as Aknine’as. Miledi Vinter vaidmenį atliko Emmanuelle Béart, o kardinolo Rišeljė — Turkijoje gimęs Tcheky Karyo.
Erotiškoji Miledi
P.W.S.Andersono ekranizacija — taip pat gana chuliganiška. Karalius Liudvikas nebuvo toks jaunas ir ne taip jau žavėjosi angliška mada.
A.Dumas ekranizacijoje dar niekada neskraidė dirižabliai ir, svarbiausia, dar niekada tokia nevaržoma nebuvo Miledi.
Naujojoje juostoje ji vaikšto kone pusnuogė ir lankstosi kaip gyvatė, lazerio (nežinia iš kur atsiradusio viduramžiais) spindulių veikiama.
Aktorius Loganas Lermanas — kone vienintelis kino istorijoje savo personažo bendraamžis. Jam, kaip ir d’Artanjanui, filmuojant buvo viso labo 18 metų.
