Kartais vieni laidų vedėjai dingsta kartu su savo vesta laida, kitiems likimas palankesnis — jie atsiranda naujoje programoje.
Kokius jausmus išgyvena laidų vedėjai, kai jų vestų programų atsisakoma? Ar lengva skirtis su laida, kuriai atiduota daug širdies?
Ką šiuo metu veikia laidų, kurių šį sezoną taip ir neišvydome televizijos eteryje, vedėjai?
Aušra Kilkuvienė, buvusi TV3 laidos „Čia ir dabar“ vedėja:
„Kodėl nebeliko laidos „Čia ir dabar“, negaliu atsakyti, nes ne vedėjai sprendžia šiuos klausimus. O kodėl šį rudenį nebuvau pakviesta dirbti televizijoje, irgi nežinau.
Iš tiesų buvo ne tik pasiūlymas, bet net ir susitarimas dėl laidos, kurią šį sezoną turėjau vesti. Tačiau kažkodėl tos laidos taip ir neatsirado. Tikrai ne dėl to, kad nesutariau su prodiuseriais.
Šis televizijos sprendimas buvo priimtas vėlai, rugpjūtį, kai jau nieko keisti nebebuvo galima. Jaučiuosi apvilta, bet ką darysi, visko gyvenime pasitaiko.
Ar grįšiu kada nors į eterį? Sunku pasakyti. Pati tikrai nelįsiu, nieko ten neklausinėsiu ir neprašysiu.
Dalyvavau TV3 Išsipildymo akcijos renginiuose. Pernai vedžiau šį renginį, šiemet paprašė dalyvauti, o aš nemoku šiurkščiai pasakyti „ne“, tuo labiau kad šios akcijos idėja man svarbi. Ar šįmet per transliaciją pasirodysiu scenoje? Manau, kad ne.“
Egidijus Knispelis, buvusios LNK laidos „Kaip gyveni?“ redaktorius:
„Nesiilgiu projekto „Kaip gyveni?“. Jei televizijos vadovybė panorėtų, laidą galima būtų atgaivinti, tačiau ji nėra tai, ką šiuo metu labiausiai norėčiau daryti.
Į TV ekraną ruošiuosi sugrįžti kovo mėnesį. Šiuo metu rengiu dokumentinių apybraižų ciklą. Papasakosiu LNK žiūrovams apie 10 ar 12 labiausiai Lietuvą sukrėtusių įvykių, apimdamas laikotarpį nuo 1990-ųjų iki šių dienų. Valandos trukmės pasakojimai bus rodomi kartą per savaitę.
Mano sąraše planuojama ir tragiška Drąsiaus Kedžio istorija. Taip pat renku medžiagą apie Antaną Varnelį — pirmąjį mūsų šalyje žudiką maniaką, vienkiemių senukų siaubą, šiurpinusį žmones 1992—1993 metais.
Prisiminsime garsiausias Lietuvoje bylas, žurnalisto Vito Lingio, kunigo Ričardo Mikutavičiaus nužudymus.
Kas paskatino imtis šios dokumentikos? Mano tėvas buvo teisininkas, tad prenumeruodavo teisinius žurnalus. Būdamas ketvirtokas ar šeštokas, sudėtingų teisinių straipsnių neskaitydavau, tačiau nepraleisdavau žurnalo rubrikos „Nusikaltimų pėdsakais“.
Ten būdavo pasakojama apie garsias to meto bylas. Aiškinama, kaip įvykdytas nusikaltimas, kaip jis buvo atskleistas, kas yra nusikaltėlis, kaip jis nubaustas. Skaitydamas svajojau, kad užaugęs ateityje nagrinėsiu ką nors panašaus. Pagaliau tai įgyvendinsiu.
Pirmasis panašus mano bandymas — dokumentinis filmas apie Raselę Prascevičiūtę, kuriai pirmajai pasaulyje buvo atlikta abiejų galūnių prisiuvimo operacija, ir ją operavusį mikrochirurgą Ramazį Datiašvilį. Ši dokumentika tuomet pasiekė žiūrimumo rekordą.“
Kęstas Rimdžius, buvusios BTV laidos „Stilinga!“ vedėjas:
„Turėjau ne vieną pasiūlymą vesti TV laidą, tačiau nesusigundžiau. Dirbu kirpėju, turiu stiliaus studiją, televizija nėra mano pragyvenimo šaltinis. Daryti bet ko nenoriu, o kurti projektą, kokio norėčiau, nėra galimybių.
Gaila, kad dingo laida „Stilinga!“. Manau, kad šis projektas buvo vykęs — žiūrimumo reitingai, atsiliepimai buvo palyginti neblogi.
Šį sezoną nėra nė vienos rimtos tokio pobūdžio laidos, kurioje žiūrovai sulauktų naudingų stiliaus patarimų. Turiu omenyje ne tik drabužius, batus ir makiažą. Tai yra kur kas daugiau: kelionės, pažinimas, kultūra, turiningas laisvalaikis.“
Daiva Tamošiūnaitė-Budrė, buvusios LNK laidos „Gyvenimas kaip kinas“ vedėja:
„Man apmaudu, kad šios laidos nebeliko. Jos atsisakyta ne todėl, kad projektas paseno ar neturėjo žiūrovų. Tiesiog atėjus finansų krizei televizija nutarė daugiau į jį nebeinvestuoti.
Dar turėjome apie ką papasakoti, buvome numatę daugybę herojų, kuriuos norėjome pakalbinti. Mes turėjome savitą požiūrį, kalbinome ne tik garsius pramogų pasaulio atstovus, bet ir tuos žmones, kurie nėra žinomi, tačiau dėl to ne mažiau įdomūs.
Jeigu nebūčiau susigundžiusi išbandyti savęs naujame žanre — TV3 pokalbių šou „Be grimo“, „Gyvenimas kaip kinas“ būtų atsiradęs kitoje televizijoje. Turėjau tokį pasiūlymą.
Pasiilgstu anų temų ir ano pasakojimo būdo — be pagraudenimų ir skandalų, o tiesiog parodant žiūrovams, koks gyvenimas yra gražus. Prižadu, kad prie to dar grįšiu.“
Gintaras Mikalauskas, buvusios BTV laidos „Kas galėtų paneigti...“ vedėjas:
„Buvo smagu pajuokauti, pasišaipyti iš savęs ir humorą suprantančių laidos herojų bei pašnekovų. Tačiau ne laidos vedėjas sprendžia, ar projektas vertas toliau gyvuoti.
Dabar vedu naują LNK laidą „Byla“, kuri yra priešingybė tam, ką dariau praėjusį sezoną BTV. Tačiau, matyt, kriminalų laidoje atsiradau neatsitiktinai — anksčiau vedžiau TV3 laidą „Karas keliuose“.
Televizijoje dirbu jau du dešimtmečius, daug žanrų išbandžiau. Vedžiau laidas vaikams, pasakojau apie statybas, biliardą, dalijau žaidėjams pinigus „Sekmadienio loto“.
Teatre aktoriams tenka vaidinti ir komedijas, ir tragedijas, tad natūralu, kad tokie vaidmenys tenka ir televizijoje. Žinoma, visada labiau prie širdies projektai, kuriuose kalbama apie malonius dalykus.
Patiko darbas loterijos žaidime, dariau tai aštuonerius metus. Ir šį sezoną turėjau pasiūlymą televizijoje vesti loteriją, tačiau gavau jį pavėluotai — jau buvo sutarta dėl laidos „Byla“.
Vaidinu teatre, įgarsinu reklamas, vedu renginius. Tačiau pripažįstu: televizija turi magišką trauką, dar nesinorėtų visai dingti iš ekrano.“
Andrius Rožickas, buvęs TV3 laidos „Nerealieji. Lietuvos šeimų lyga“ vedėjas:
„Neturiu kuo intriguoti. Prie mano pavardės geriau palikite baltą laukelį, tegul būna tuštuma. Ar tai reiškia, kad manęs nebedomina televizija? Bala žino, visaip galima sakyti, todėl nieko negaliu nei patvirtinti, nei paneigti.
Rašykite, kad esu įsislaptinęs, neatskleidžiu savo planų. Turiu įvairios kitos veiklos, man viskas gerai.“
Jogaila Morkūnas, buvęs „Lietuvos ryto“ televizijos koncertų ciklo „Gyvai“ vedėjas:
„Vasarą supratome, kad nesurinksime grupių, kurios dar nedalyvavo projekte. Gerų Lietuvos atlikėjų, galinčių gyvai koncertuoti, neužteks, o rodyti bet kokį šlamštą ar saviveiklininkus nesinori. Laida aukštai užkėlė kokybės kartelę, tad geriau palūkėti, kol atsiras naujų įdomių atlikėjų ar jau dalyvavusios grupės paruoš naujas dainas.
Nudžiugino tai, kad muzikantai įvertino „Lietuvos ryto“ iniciatyvą. Baigiantis praėjusiam sezonui, sulaukiau daug atlikėjų skambučių, klausiančių, ar „Gyvai“ bus filmuojama ir toliau.
Man pačiam įsiminė keletas ypatingą atmosferą turėjusių laidų. Vėl didelį įspūdį padarė Nedos sugebėjimai. Atradimu tapo Jurgos Šeduikytės koncertas. Man ji iki tol atrodė šiek tiek liūdna moteris. Tačiau laidoje Jurga atsiskleidė naujai — kaip linksmai bendraujantis žmogus.“
Neringa Čereškevičienė, LTV neberodomos laidos „Tele bim bam“ vedėja:
„Laida eteryje turėtų vėl pasirodyti kitų metų pradžioje. Jos 20-metį turėtume pasitikti jau eteryje.
Šios atostogos nebuvo planuotos. Jos man buvo netikėtos ir nemalonios. Priežasčių, dėl kurių šį rudenį laida nebuvo rodoma, nenorėčiau komentuoti. Bet suradome bendrą kalbą. Manau, pakeitimai, kuriuos ketiname daryti laidoje, patiks visiems.
Sulaukiau pasiūlymų dalyvauti kituose TV projektuose, be „Tele bim bam“ ženklo. Tačiau numarinti vaikams skirtos laidos nebuvo minčių.
Veikti turiu ką. Auginu vaikus. Turiu vaikų mokyklėlę, kuriai reikia nemažai laiko. Dėstau aktoriams Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje — man tai nauja patirtis.
Ruošiuosi „Tele bim bam“ Kalėdų koncertams ir mąstau apie laidos 20-metį. Tikimės pakviesti publiką į gražų renginį kitų metų vasario arba kovo mėnesį.“
Egidijus Kūris, teisininkas, Vilniaus universiteto profesorius, buvęs LTV laidos „Redakcija“ vienas vedėjų:
„Neturiu pakankamai informacijos, kodėl ši laida dingo iš eterio. Nesu televizijos užkulisių žmogus, bet, kiek suprantu, kai kam kai kas nepatiko. Aš asmeniškai dėl tos laidos dalies, kurią rengiau, priekaištų iš nieko nesulaukiau.
Gal kam nors televizijoje ir norėjosi, kad mano pašnekovai būtų kalbinami kitaip. Bet aš turėjau savo sampratą, kaip reikia bendrauti su žmonėmis. Niekada nebūsiu tas, ką rusiškai galima pavadinti „ovčiarka“ (vilkšunis. — Red.).
Televizijos bacilos pasigauti nespėjau. Niekada neketinau tapti žurnalistu ir tam skirti didžiąją laiko dalį. „Redakcija“ man buvo papildomas užsiėmimas, jis buvo įdomus. Patiko komanda, su kuria teko dirbti.
Jei projektas būtų buvęs tęsiamas, tikriausiai ir toliau būčiau jame dirbęs. „Redakcijos“ pasiūlymas nebuvo pirmas, kurį esu gavęs iš televizijos. Bet pirmas, kuriuo susigundžiau.
Ką daryčiau, jei vėl kada nors gaučiau pasiūlymą? Nežinau, bet juk niekada nesakyk „niekada“.“
Kalbėjosi Jolita MACELYTĖ ir Ramūnas ZILNYS
