Puslapio viešnia – LTV laidos „Žurnalisto tyrimas“ (21 val. 10 min.) korespondentė Inga Larionovaitė.

- Šio vakaro laidoje – jūsų tyrimas apie rasizmą Lietuvoje.

Ar tiesa, kad rasistinių išpuolių daugiausia surengiama Klaipėdoje, o uostamiesčio valdžia net yra priėmusi rasistinį nutarimą sumažinti kitataučių žmonių skaičių mieste?

- Klaipėda – vienintelis miestas Lietuvoje, atsisakęs vykdyti valstybės programą prieglobstį gavusiems užsieniečiams.

Tokį sprendimą priėmė praėjusios kadencijos miesto taryba.

Uostas turėtų tiktai džiaugtis kuo didesniu turistų skaičiumi. Bet jei net miesto valdžia sako: „Mums juodaodžių nereikia“, tai ir agresyviai nusiteikę miestiečiai, tokius žmones pamatę gatvėje, matyt, jaučia turintys teisę jų atsikratyti.

Tai iliustruoja ir pabėgėlio iš Somalio Gulaido Abdiazizo istorija.

Prieglobstį Lietuvoje gavęs Somalio pilietis buvo sumuštas, apie tai papasakojo žiniasklaidai. Jis sulaukė keršto ir mirė nuo sumušimų.

- O kituose Lietuvos miestuose padėtis – geresnė?

- Skustagalvių demonstracija Vilniaus gatvėmis kovo 11-ąją parodė, kad problemų yra visur. Tik atsakingos institucijos nenori jų matyti.

Žiūrėkite Lrytas.lt reportažą - Kovo 11-osios taurėje - fašistinio deguto šaukštas.

- Kokį reportažą šio vakaro laidai parengė jūsų kolega Zigmas Zaikinas?

- Apie žydų nesutarimus dėl grąžintino turto. Pasirodo, juos temdo ir asmeniniai interesai. Z.Zaikinas aiškinosi, dėl ko kilo ir kuo gali baigtis dviejų Kauno žydų bendruomenių lyderių peštynės dėl vieno buto.

- Ar nesulaukiate pagrūmojimų ar net rimtų grasinimų, jei kam nors pasirodo, kad tirdami istoriją užkabinote per giliai?

- Reakcijų būna įvairių. Dažniausiai piktinasi Seimo nariai.

Tačiau dabar ne tie laikai, kad būtų grasinama žurnalistams.

- Nuolat susiduriate su neteisybe ir valdininkų abejingumu. Ar tai nepalieka slogios nuotaikos?

- Ne, priešingai. Man kaip tik atrodo, kad padėtis Lietuvoje gerėja.

- Kodėl jus domina būtent tiriamoji žurnalistika?

- Tuoj po žurnalistikos studijų dirbau kriminalinėje laidoje „01, 02, 03“, buvau korespondentė Briuselyje, LNK žinių reporterė. Taigi domėjausi ir bylomis, nelaimėmis, ir politika.

Tačiau žiniose kartais tekdavo reportažą filmuoti likus valandai iki eterio.

O darbas „Žurnalisto tyrime“ leidžia giliau panagrinėti temas.

Nebėgame paskubomis, o renkame, analizuojame, gilinamės. Man tai – įdomiausia.

Esu dirbusi ir spaudoje. Dar studijuodama atlikau praktiką „Lietuvos ryte“. Jo priede „Mes“ rašiau apie muziką. Bet išbandžiusi televiziją joje ir likau.

- Gal turite svajonių šalį, kurioje norėtumėte dirbti kaip TV korespondentė?

- Vis klausinėju Krašto apsaugos ministerijos atstovų, kada nusiveš mane į Afganistaną.

Tačiau nuolat dirbti karštuose taškuose nenorėčiau.