Singapūrietis, gimęs šalyje 1960 m., greičiausiai gyvens tik iki 65 metų, tačiau šiandien Singapūre gimęs vaikas, remiantis skaičiavimais, gali tikėtis sulaukti daugiau nei 86 metų. Be to, šimtamečių skaičius Singapūre per 10 metų (nuo 2010 iki 2020 m.) padvigubėjo – nuo 700 iki 1500. Padvigubėjo ir aštuoniasdešimtmečių bei devyniasdešimtmečių skaičius.
Singapūro gyventojai užima pirmąją vietą pasaulyje pagal sveiko gyvenimo trukmę, o mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra žemiausias pasaulyje. Be to, jie turi geriausią sveikatos priežiūros sistemą.
Šį didžiulį ilgaamžiškumo šuolį daugiausia lėmė vyriausybės politika ir investicijos. To pakako, kad 2023 m. rugpjūtį šalis būtų paskelbta šeštąja pasaulio mėlynąja zona.
Mėlynąsias zonas atrado ir sukūrė „National Geographic“ žurnalistas Danas Buettneris, nustatęs regionus, kuriuose žmonės gyvena ilgiau ir sveikiau. Tad Singapūras prisijungė prie Sardinijos (Italija), Okinavos (Japonija), Nikojos (Kosta Rika), Ikarijos (Graikija) ir Loma Lindos (Kalifornija, JAV).
Singapūras išsiskiria iš kitų mėlynųjų zonų, nes jo žmonių ilgaamžiškumas labiau susijęs su pažangia politika. Kituose ilgaamžiškumu pasižyminčiuose regionuose gyvenimo trukmę labiau lemia seniai nusistovėjusios kultūros tradicijos, kurias susikūrė patys žmonės, o ne valdžia.
Singapūro gyventojai matė laipsniškus vyriausybės politikos pokyčius, turinčius įtakos jų sveikatai ir gerovei.
„Čia augdamas pats mačiau bendruomenės sveikatos pokyčius, – BBC sakė Firdaus Syazwani, vadovaujantis finansinių patarimų tinklaraščiui „Dollar Bureau“. – Didžiulis cigarečių ir alkoholio apmokestinimas kartu su griežtais draudimais rūkyti viešosiose vietose pagerina ne tik asmens sveikatą, bet ir viešąsias erdves, daro jas svetingesnes ir švaresnes. Nebėra pasyvaus rūkymo!“
Sužinojęs apie Mėlynosios zonos titulą F.Syazwani nustebo, mat mitybos srityje dar yra kur tobulėti. Vietiniuose patiekaluose naudojama per daug cukraus, druskos ir kokosų pieno. Bet net ir tai keičiasi dėl politikos.
„Sveikatos rėmimo taryba turi iniciatyvų, skatinančių gyventojus rinktis sveikesnę mitybą, – aiškino F.Syazwani. – Tokios priemonės kaip privalomas maistinių medžiagų ženklinimas ir cukraus kiekio gėrimuose mažinimas turėjo įtakos visuomenės pasirinkimui. Aš asmeniškai esu linkęs vengti saldžių gėrimų, ypač kai pamatau aiškiai paženklintas etiketes.“
Singapūro sveikatos priežiūros sistema taip pat gavo pasaulinius įvertinimus tiek už priežiūros kokybę, tiek už gebėjimą apriboti išlaidas.
2023 m. „Legatum“ gerovės indeksas nustatė, kad šalis yra geriausia pasaulyje atsižvelgiant į piliečių sveikatą ir jų galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Šalis siūlo valstybinę sveikatos priežiūrą, bet taip pat turi privačių paslaugas teikiančių įmonių ir taupymo fondų, kurie padeda padengti gyventojų išlaidas.
Tačiau kad gyventojai gyventų ilgiau, svarbi ne tik sveikatos priežiūra. Kitos politikos kryptys, pvz., gerai išplėtotas viešasis transportas, skatinimas vaikščioti ir kasdien mankštintis bei švaros ir grožio palaikymas taip pat suteikia gyventojams saugumo ir ramybės jausmą.
„Vyriausybės iniciatyvos, kurios teikia pirmenybę sklandžiam parkų, sodų ir gamtos rezervatų integravimui į miestus, pelnė Singapūrui sodo miesto reputaciją, – sakė „Safdie Architects“ vyresnioji partnerė Charu Kokate. – Nors Singapūre gyvenu daugiau nei 15 metų, nuolat žaviuosi tuo, kaip Miestų pertvarkymo tarnyba kruopščiai suplanavo miestą. Dėmesys tvarumui, efektyviam žemės naudojimui ir žaliųjų erdvių įtraukimui į miesto gyvenimą yra nuolatinis. Gal Singapūro įstatymai griežti, bet jie lėmė švarią ir gerai prižiūrimą aplinką.“
Viena mėgstamiausių jos lankytinų vietų yra Singapūro botanikos sodas. Miesto centre įsikūręs sodas yra vienintelis atogrąžų sodas, pripažintas UNESCO pasaulio paveldo objektu.
„Nepaprasta orchidėjų kolekcija ir dėmesys augalų tyrimams bei išsaugojimui daro jį prieglobsčiu gamtos mylėtojams, šeimoms ir turistams, ieškantiems ramybės ir grožio“, – sakė Ch.Kokate.
Viešieji parkai itin svarbūs bendruomenei. Visi ilgaamžiškumo tyrinėtojai sutinka, kad tai yra būtinas veiksnys norint gyventi ilgai ir sveikai.
„Nuo jaunimo iki senjorų – visi užsiima mankšta. Viešuosiuose parkuose įrengti kūno rengybos kampeliai, vyksta grupinės treniruotės, o patys parkai lengvai pasiekiami“, – teigė F.Syazwani.
Jis rekomenduoja aplankyti Rytų pakrantės parką ir šalia esantį paplūdimio ruožą, kuriame daug vietos iškyloms, ar pasivaikščioti besimėgaujant jūros vėju.
Nors Singapūre gyvenimo kokybė aukšta, gyvenimo čia kaina taip pat yra proporcinga. Šalis dažnai vertinama kaip viena brangiausių pasaulio vietų gyventi. Kai kuriais skaičiavimais, šiuo požiūriu Singapūras užima antrąją vietą po Honkongo.
Nors gyventojų yra įvairių, o žmonės čia emigruoja iš viso pasaulio, vyriausybė teikia pirmenybę stipriam socialinės sanglaudos jausmui, kurį užtikrina įstatymai ir jų vykdymas. Valstybėje galioja griežti įstatymai (ir baudos) už šiukšlinimą, rūkymą viešosiose vietose, narkotikus. Daugelis gyventojų mano, kad tai padeda išlaikyti šalį saugesnę ir gražesnę norintiems čia gyventi.
„Vyriausybės politika kruopščiai derinama su gyventojų poreikiais. Daugiausia dėmesio skiriama bendrai gyvenimo kokybei gerinti, ekonominiam stabilumui bei socialinei darnai palaikyti, – sakė Ch.Kokate. – Singapūro politinis stabilumas vaidina pagrindinį vaidmenį kuriant aplinką, skatinančią verslo investicijas, ekonomikos augimą ir socialinę sanglaudą.“
