Trilogijos „Dolerių trilogija“ („Dollars Trilogy“) finalinė dalis „Geras, blogas ir bjaurus“, ko gero, yra žymiausias spagečių vesternas visame pasaulyje. Pastarasis, kiek komiškai skambantis pavadinimas prilipo amerikietiško stiliaus vesternams, kuriuos kūrė italų režisieriai. Jiems būdinga niūri nuotaika, daugiareikšmės pauzės, stambūs planai, choreografiškos prievartos scenos.
Trijų banditų, kuriuos suvaidino lobio paieškas prerijose režisierius Quentinas Tarantino praminė „visų laikų geriausiai surežisuotu filmu“. Ne veltui – šis filmas pakeitė kino kūrėjų požiūrį apie šį žanrą visam laikui, jo pėdsakai pastebimi ir šiuolaikiame kine. Daugeliui visam laikui įstrigo žinomo italų kompozitoriaus Ennio Morricone sukurtas garso takelis.
Režisieriaus perfekcionizmas
Kino aktorės ir režieriaus šeimoje gimęs S. Leone yra laikomas spagečių vesterno pionieriumi. Jo karjeros pradžios daugelis galėtų pavydėti. Jis dirbo asistentu italų režisieriaus Vittorio de Sica filme „Dviračių vagys“ („Ladri di biciclette“, 1948), kuris įėjo į kino istoriją kaip itališko neorealizmo šedevras.
S. Leone tikslumas buvo svarbus, todėl Pilietinio karo laikotarpiui (1861-1865 m.) atkurti jis keliavo į JAV. Vieni šaltinių, kuriais rėmėsi filmo autorius, Kongreso bibliotekoje rasti dokumentai ir fotožurnalistikos tėvu vadinamo Mathew Brady fotografijos. Tačiau filmas nėra visiškai tiksli to laikotarpio kopija – filme naudojamas dinamitas tuo metu dar nebuvo išrastas.
Tačiau dirbti su režisieriumi perfekcionistu aktoriui C. Eastwoodui nebuvo paprasta. Būtent tai jį pastūmėjo imtis savarankiško filmų kūrimo. S. Leone lengvai paleisti aktoriaus nenorėjo – netgi skrido į Los Andželą ir siūlė Armonika (angl. Harmonica) vaidmenį filme „Kartą laukiniuose Vakaruose“ („Cera una volta il West“, 1968). Vis dėlto, C. Eastwoodas pasiūlymu nesusidomėjo ir galiausiai šį personažą suvaidino lietuvių kilmės vesternų aktorius Charlesas Bronsonas.
Gaubia mistika ir nelaimingi atsitikimai
Dėl daugelio priežasčių filmą „Šių dienų apokalipsė“ galima vadinti filmu-katastrofa. Jo istorijoje – daug keistų įvykių ir, žinoma, sunkumų. Apie tai 1991-aisiais pasirodė dokumentinis filmas. Kadangi filmas buvo apie karo Vietname nepalaikančius, JAV Gynybos departamentas atsisakė padėti kūrybinei komandai. Tad nors F. F. Coppola filmą norėjo filmuoti Vietname, jis buvo priverstas rinktis Filipinus.
Antrasis sunkumas – nukelti filmavimai. Pastarieji turėjo trukti 14 savaičių, tačiau dėl taifūno padarytos įrangos ir aplinkos žalos darbai sustojo 8 savaitėms. Josepho Conrado romano „Tamsos širdis“ adaptacija vos per plauką nepražudė filmo režisieriaus ir aktoriaus Martino Sheeno. Jis patyrė širdies smūgį. Negana to, filmavimo aikštelėje pasirodęs aktorius M. Brando buvo priaugęs svorio ir nepasiruošęs.
Trilogijos „Krikštatėvis“ autorius į filmą investavo įspūdingą sumą – 30 mln. dolerių. savo asmeninių lėšų. Taip pat dėl filmo jis užstatė savo namą ir vynuogyną. Apskritai šis kūrinys jo paties taip pat vos nenuvarė į kapus – jį ne kartą ištiko epilepsijos priepuolis, patyrė nervinį išsekimą ir 3 kartus grasino nusižudysiantis.
Filme „Šių dienų apokalipsė“ leitenantas Vilardas (M. Sheenas) gauna įsakymą rasti pabėgėlių stovyklą, kuriai vadovauja paslaptingasis pulkininkas Kercas (Marlonas Brando). Jauno karininko užduotis paprasta – sunaikinti maištininką kuo mažiau nusižengiant teisingumui. Tačiau velniškai sunkios kelionės metu jo komanda po truputį retėja ir pats Vilardas pradeda jausti, kad darosi vis labiau panašus į tą žmogų, kurį jam įsakyta nužudyti.
