Vos prieš kelias dienas teko matyti, kaip prieš tiltą, vedantį per Nevėžio upę, netoli Raudondvario, išsirikiavo nuotaka ir būrys pamergių. Jos pakėlė į viršų dešinės rankos nykščius ir neva stabdė pravažiuojančius automobilius.
Prie damų sustojo automobilis, iš jo išlipo jaunikis su pabroliais. Jis ant rankų pakėlė jaunąją, o pabroliai – pamerges ir lenktyniaudami, kuris greitesnis, pernešė merginas per tiltą.
Tokį vaizdą kaunietiškose vestuvėse pamatyti galima labai retai. Nešti nuotakas per tiltą, juo labiau ilgą, laikoma atgyvena.
Dabartiniai jaunikiai išrinktąsias kilsteli nebent ant mažų medinių tiltelių. Tai dažniausiai daroma tik dėl nuotraukos.
Grobti mylimųjų nereikia
Versijų, kodėl vestuvių dieną jaunikis turėtų nešti nuotaką per tiltą, – daugybė. Viena seniausi – kad tai senas slaviškas paprotys, simbolizuojantis nuotakos pagrobimą. Juk būtent upės ir upeliai skyrė pirmykščių genčių teritorijas.
Šiomis dienomis, kai nuotakų prievarta nei prie altoriaus, nei į santuokų rūmus tempti nereikia, nešimas tiltu netenka grobikiškos prasmės.
Bene labiausiai priimtinas nuotakos nešimo per tiltą paaiškinimas – šis statinys daugeliui tautų buvo ir bus gyvenimo pokyčių, taip pat du krantus jungiantis simbolis. Todėl vyras savo žmoną neša iš vieno gyvenimo tarpsnio į kitą.
Jaunikio jėgų išbandymas?
Vis dar gaji nuostata, kad nuotakos nešimas per tiltą – jaunikio jėgų išbandymas. Jeigu vyras į žmonas paėmė apvalių formų dručkę, ši versija galbūt ir įtikinama.
Stebint gausiam giminaičių ir bičiulių būriui toks jaunikis žūtbūt privalo ir pats stengiasi įrodyti, kad jis – ne koks lepšis, o tikras būsimos šeimos galva. Tai kas, kad nuo kitą tilto galą pasiekusio vyro žliaugia prakaitas, o marškiniai – nors gręžk.
Tačiau kokiomis jėgomis ir stiprybe prieš pačią bei aplinkinius pasipuikuos jaunikis, tiltu pernešęs dažnai ne daugiau kaip penkiasdešimt kilogramų sveriančią nuotaką?
Kaunietiškų vestuvių akimirkas įamžinantys fotografai pastebėjo, kad nešančių nuotakas per ilgus tiltus jaunikių pastaruoju metu atsiranda vis mažiau.
Patrauklūs mediniai statiniai
Jų teigimu, reta jaunųjų pora stoja prie tilto, vedančio per Nemuną, Nerį ar kitą platesnę upę. Vestuvininkai dar kartais jaunikio prašo nuotaką nešti per pėsčiųjų tiltą, vedantį į Nemuno salą.
Fotografai pastebėjo, kad dabar jaunikis akimirkai pakelia nuotaką nebent priėjęs prie nedidelio medinio tilto. Patrauklūs tiltai – šalia Kauno pilies, carinių Marvelės kaskadų ar miesto parkuose, Botanikos sode. Įprastai šis veiksmas daromas tik dėl nuotraukų.
Fotografams retai tenka matyti piršlius ir pabrolius, kurie anksčiau ant rankų keldavo svočias bei pamerges ir nešdavo per tiltą.
Tradicija vargu ar išliks
Kristina Kaikarienė, vestuvių planuotoja:
„Vis dar matydama, kaip jaunikiai savo mylimąsias neša ilgais autostradų tiltais ar viadukais, o šios šydais šluoja asfaltą, ir nusišypsau, ir pagailiu vestuvininkų.
Pati nė vieniems jaunavedžiams nesu siūliusi nuotakos nešti per tiltą. Yra kitų lietuviškų vestuvinių papročių, kurių verta laikytis ir perduoti iš kartos į kartą.
Kiek esu girdėjusi, nuotakos nešimas per tiltą Lietuvoje atsirado sovietmečiu. Lietuviai tokio papročio neturėjo.
Nešti nuotakas per tiltą neva sugalvojo tuometinio Leningrado taksistai. Ši tradicija iš Rusijos atėjo ir pas mus. Vargu ar ji po kurio laiko išliks, nes šiuo metu tai visiškai nemadinga.“
