Daugumos manymu, šventė pavyko – prie jos sėkmės prisidėjo ir saulėti orai, o lietus Klaipėdą nuplaudavo naktimis.
Svečius dar skaičiuoja
Nelengva suskaičiuoti, kiek svečių suvažiavo į uostamiestį. Spėjama, kad čia vėl apsilankė netoli pusės milijono žmonių: viešbučiai buvo pripildyti, bene kiekviena klaipėdiečių šeima sulaukė draugų ar artimųjų, miesto centre buvo neįmanoma rasti vietos automobiliui.
„Kiek žmonių suvažiavo į Klaipėdą, tiksliau galėsime pasakyti po savaitės.
Bendradarbiaujame su Kelių transporto ir tyrimo institutu. Jo specialistai buvo sumontavę automobilius fiksuojančią įrangą prie visų įvažiavimų į uostamiestį. Mašinos buvo skaičiuojamos du savaitgalius prieš Jūros šventę ir jai jau vykstant.
Palyginę rezultatus matysime, kaip padidėjo transporto srautai“, – sakė Viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ vadovas Romandas Žiubrys.
Visas tris dienas Klaipėdos centrinė dalis buvo pilnutėlė. Per Jūros šventę tradiciškai įvyko apie šimtą renginių visokiausio amžiaus ir pomėgių publikai.
Žmonės pasklido didesnėje teritorijoje, nes buvo daugiau vienodo meninio lygio traukos objektų.
Kas žingsnį – staigmena
Pernai pasiteisinusi nauja erdvė – Teatro aikštė – šiemet vėl traukė nuo šventės šurmulio norinčius pailsėti žmones. Čia vyravo tikra Rivjeros dvasia su šokančiais fontanais, vaizdo projekcijomis, patogiais krėslais ir specialiai parengtais koncertais.
Šimtus žmonių iškart suviliojo naujiena – kinas po žvaigždėmis Dienovidžio skvere.
Šeimos su vaikais traukė į Burinuko uostą – nuošalesnėje senamiesčio vietoje, senų medžių paunksnėje, sukurta interaktyvi erdvė tiko ir mažiems, ir suaugusiesiems.
Senamiesčio erdves ateityje ketinama dar labiau plėsti.
Koncertai – nemokami
Į didžiuosius koncertus Kruizinių laivų terminale vakarais plūdo minios žmonių.
Garsių atlikėjų koncertai per Jūros šventę – nemokami.
„Šiemet išbandėme naujovę – į „Eurovizijos“ nugalėtojo Månso Zelmerlöwo koncertą norintieji galėjo nusipirkti dešimtį eurų kainuojančią apyrankę ir būti šalia scenos. Manau, kad sumanymas pavyko. O už surinktus pinigus įrengėme pakylą neįgaliesiems“, – teigė R.Žiubrys.
Apklausos parodė, kad Jūros šventės svečiams labiausiai patinka mugė, fejerverkai ir eitynės. Tačiau jau trečius metus tarp populiariausių renginių minimas ir šokančių fontanų šou Jono kalne.
Per du vakarus surengti aštuoni dvidešimties minučių spektakliai „Raudonu kilimu“. Spėjama, kad juos stebėjo apie 150 tūkst. žmonių.
Kasmet vis daugiau šventės renginių susiję su jūra ir joje dirbančiais žmonėmis.
Šiemetę šventę papuošė didysis rusų burlaivis „Kruzenshtern“, nestokojo dėmesio ir mažesni burlaiviai – „Roald Amundsen“ iš Vokietijos, „Joana Saturna“ iš Suomijos, „Bryza H“ ir „Baltic Star“ iš Lenkijos. Trys pastarieji laivai vienuolika kartų plukdė bilietus nusipirkusius žmones į Baltijos jūrą.
Populiarumo nestigo ir Danės krantinėje prisišvartavusiems tradiciniams ir istoriniams laivams.
Pelnas – kitiems metams
Šiemet mugėje, kuri nusidriekė pagal Danės upės krantinę iki Šiaurinio rago, dalyvavo 675 prekybininkai. Jie pasidžiaugė, kad žmonių apsilankė daugiau negu pernai, o atėjusieji daugiau pirko negu skanavo.
Mugėje kalbinti praeiviai tikino, kad šiemet viskas gerokai pabrango – lyginant su praėjusiais metais, kainos šoktelėjo trečdaliu ar net dukart.
Per šventę mieste buvo įsikūrusi 31 lauko kavinė, šeši atrakcionų parkai, dirbo 130 smulkiųjų prekybininkų, buvo nupirkta 15 reklamos vietų.
Visa tai miesto biudžetą papildė 197 tūkst. eurų. Jie subyrės į kitų metų Jūros šventės taupyklę. Surinktos rinkliavos sudaro beveik pusę šventės biudžeto.
Jau įprasta, kad audringos Jūros šventės dienos policijos suvestinėse nelabai skiriasi nuo įprasto savaitgalio uostamiestyje.
„Po truputį išmokstame švęsti. Pastebėjome, kad šventės publika kasmet vis kultūringesnė – žmonės susirenka linksmintis, išgirsti, pamatyti, sužinoti, susitikti su draugais, o ne gerti alaus“, – džiaugėsi R.Žiubrys.
