Pats šiaurinis Lietuvos teritorijoje esantis Baltijos jūros pakrantės
švyturys buvo pastatytas 1957 metais ir nuo tada į jį dar nebuvo patekęs
nė vienas pašalinis asmuo.
Sekmadienį po vidurdienio skambant Palangos pučiamųjų orkestro maršams į
ažūrinės konstrukcijos švyturį įkopę aukštalipiai ant jo viršaus
rytinėje pusėje iškėlė valstybinę vėliavą.
Tiesa, švelnus rytų vėjelis vėliavai neleido išsiskleisti, tačiau užtat
beveik visa viršutinė švyturio konstrukcijos dalis pasipuošė didele
trispalve.
Į šventę gausiai susirinkę Šventosios gyventojai ir apie akciją sužinoję
poilsiautojai labiausiai laukė progos pakilti stačiais švyturio
konstrukcijos laiptais.
Tai padaryti buvo nemenkas iššūkis, nes į daugiau nei 40 metrų aukštį
vedantys metaliniai laiptai yra gana statūs, o jais užlipti galima tik
tvirtai įsikibus į metalinius laipto turėklus.
Dėl saugumo į švyturį buvo neleidžiami vaikai. Į viršų buvo patariama
nekopti sveikatos bėdų turintiems žmonėms.
Lipti į švyturį buvo leidžiama po 7 žmones, todėl prie konstrukcijos
vartelių susidarė nemenka adrenalino norinčių patirti žmonių eilė.
Pasaulinės švyturių šventės Lietuvoje sumanytojas ir organizatorius,
švyturių žinovas ir farologas Aidas Jurkštas pasidžiaugė, kad pirmą
kartą lipantiems į švyturį oras buvo palankus. Jei pūstų stipresnis
vėjas, saugumo sumetimais lipimo stačiais laiptais būtų atsisakyta.
Visus Lietuvos jūrinius švyturius prižiūrinčios Saugios laivybos
administracijos Hidrografijos ir navigacinių įrenginių skyriaus vedėjas
Viktoras Liulys pasakojo, kad prieš 15 metų, pajūryje siaučiant uraganui
„Anatolijus“, Šventosios švyturio konstrukcijos viršutinė dalis į šonus
siūbavo apie metrą.
Šventosios švyturio konstrukciją pagaminta tuometėje Minsko metalo
konstrukcijų gamykloje. Į Lietuvos pajūrį atvežtos detalės kaip lego
dalys buvo sumontuotos per 9 dienas.
Švyturio šviesos signalas pradėjo veikti 1958 metais. Po tūkstantį vatų
galią siekiančių 6 lempų žybsintys šviesos signalai giedros nakties
metu jūroje matomi už 40 kilometrų.
Tokios pat konstrukcijos, tik kiek žemesnis Šventosios švyturio dvynys
1960 metais buvo pastatytas Juodkrantės miške atokiau pakrantės. Jis
faktiškai buvo neveikiantis, nes jo funkcija buvo karo atveju imituoti
Klaipėdos švyturio signalus ir taip apgauti priešo laivus.
Sovietmečiu buvo reikalaujama, kad jūros pakrantėje švyturiai būtų
pastatyti kas 50 kilometrų. Tarp Latvijos Papės kaimelio karinio
švyturio ir Klaipėdos uosto švyturio Šventojoje atsiradęs navigacinis
įrenginys nebuvo būtinas. Tačiau čia sovietmečiu švyturį buvo nuspręsta
įrengti kažkada Šventojoje numatant statyti uostą.
V.Liulys pripažino, kad šiandien, kai net ir mažiausių žvejybinių laivų
navigacijos prietaisai yra kompiuterizuoti, veikiančių Nidos, Klaipėdos
ir Šventosios švyturių paskirtis yra labiau simbolinė. Nors prieš 15
metų Klaipėdos švyturys buvo pasitarnavęs pagal savo paskirtį, kai link
uostamiesčio artėjančiame laive netikėtai sugedo visa navigacinė įranga.
˙
