Kelionė kemperiu: ką verta žinoti?

2015 m. liepos 30 d. 13:34
Arūnas KARALIŪNAS, „Lietuvos rytas“
Kemperį galima palyginti su gerokai sumažintu butu, mat jame žmonės naudojasi visais įprastais patogumais – dušu, tualetu, virykle. Tik šis būstas gali riedėti.
Daugiau nuotraukų (3)
Sumaniusieji dar šią vasarą išsinuomoti namelį ant ratų ir leistis į kelionę gali skaudžiai nusivilti – didžioji dalis gerų kemperių jau seniai išnuomota.
Tokio poilsio mėgėjai lyg susitarę ieškoti naujų įspūdžių renkasi laiką tarp Joninių ir rugpjūčio vidurio.
Specialistai stebisi tokiu pasirinkimu. Juk vasaros mėnesiais poilsis kainuoja brangiausiai, daugelį Europos šalių alina karštis, o gausybės keliautojų keliamas šurmulys gali net erzinti.
Gundo galimybė taupyti
„Kemperį gali rinktis žmonės, kurie turi laiko kelionei, nori daug pamatyti ir tuo pat metu sutaupyti pinigų“, – įsitikinusi Europos kemperių klubo pirmininkė Greta Lauciuvienė.
Vakarų Europos šalyse namelius ant ratų dažniausiai renkasi pensininkai. Užtat Lietuvoje jie itin populiarūs tarp šeimų su vaikais, mat suskaičiavus išlaidas vienam šeimos nariui jos tikrai nebūna didelės.
„Jeigu važiuoja 5–6 žmonės, išvykos kaina tikrai nebus skausminga biudžetui“, – svarstė G.Lauciuvienė.
Vidutinė geros būklės kemperio kaina parai vasaros mėnesiais – 100 eurų, tačiau gali siekti net 130 eurų.
Ji mažėja nuomojant šią transporto priemonę ilgiau kaip savaitei arba kitu metų laiku.
Tuomet paslauga per parą kainuoja 70–80 eurų.
Išsiskiria dvi šalys
Bendrovės „Kauno Rymonta“ vadovas Andrius Lingė pasakojo, kad bene dažniausiai Lietuvos gyventojai kemperį nuomojasi norėdami aplankyti Norvegiją.
„Kemperis skirtas žmonės, norintiems išvysti kuo daugiau gamtos grožybių. Norvegijoje gamta labai graži, bet viešbučiai ir įvairios paslaugos brangios“, – aiškino verslininkas.
Be to, kemperyje galima vežti dideles maisto produktų ar gėrimų atsargas.
Antrąją vietą populiariausių krypčių sąraše užima Kroatija – mat šioje šalyje gausu kempingų, kurie įrengti visai šalia jūros.
Kemperį galima teisėtai pasistatyti per kelis metrus nuo vandens ir mėgautis poilsiu.
Kitos kelionėms pasirenkamos šalys – Italija, Ispanija, Prancūzija, Vokietija.
Trumpesnėms išvykoms lietuviai pasirenka Baltijos šalis. Dažniausiai kemperiai nuomojami 10–14 parų.
Lįsti į centrą neverta
Specialistai patarė net patyrusiems vairuotojams nemėginti brautis į didmiesčių centrą ar senamiestį.
Kemperis nėra manevringa transporto priemonė, todėl gali kilti sunkumų norint apsisukti ar be kliūčių pravažiuoti siauromis gatvelėmis.
Geriau riedantį namelį palikti užmiestyje, o įdomybėms apžiūrėti mieste rinktis kitą transporto priemonę.
Pirkėjai dažnai apsigalvoja
Pasak G.Lauciuvienės, šeimos vis dar susigundo pasiūlymu įsigyti kemperį, tačiau labai dažnai nusivilia tokia investicija.
Nameliui ant ratų laikyti reikia didelės patalpos, jį būtina nuolat prižiūrėti.
Nors kemperio rida būna labai menka, per dešimtmetį padangos ir įvairios detalės pasensta, todėl vėl tenka investuoti.
„Kemperis brangiai kainuoja, o juo šeima pasinaudoja vos porą kartų per metus. Dažnai pirkėjai kreipiasi į klubą siūlydami išnuomoti kemperį“, – pasakojo G.Lauciuvienė.
Geros būklės naudotą kemperį galima įsigyti už 23–25 tūkst. eurų, naujas kainuoja maždaug dvigubai brangiau.
100
Tiek eurų vidutiniškai sezono metu kainuoja kemperio nuoma parai.
Naujovių – nedaug
Daugelyje kemperių būna įrengta dujinė viryklė, šaldytuvas, dušo kabina, biotualetas, dviračių laikikliai, karšto vandens ir autonominė šildymo sistemos.
Prašmatnesniuose galima rasti televizorių, navigacijos sistemą, kai kuriuos lauko baldus.
Kemperių ratus šiais laikais suka taupesni ir patikimesni varikliai, pakito namelių ant ratų dizainas, tačiau esminiai elementai išliko tie patys jau maždaug porą dešimtmečių.
Vidutinės degalų sąnaudos 100 kilometrų siekia 10–13 litrų.
Patariama nevažiuoti didesniu kaip 100 kilometrų per valandą greičiu.
kemperiaikemperisnamelis ant ratų
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.