Palangoje tokios parduotuvės labiausiai susitvenkusios miesto centre, apie turgų. Tačiau jų šeimininkai, greičiausiai, dėl to nejaučia jokio poreikio kaip nors tas parduotuves papuošti, paversti jaukiomis. Tai kainuoja, o bet koks remontas ar interjero puošyba atsispindėtų rūbų kainose.
Todėl, greičiausiai nebūtų galima rasti vyriško prailginto kirpimo švarko už 26 eurocentus. Švarkas dailus, tik vyro reikėtų pečiuito.
O štai amerikiečių grupės „Nirvana“ gerbėjas apsidžiaugė radęs švarką su grupės pavadinimu ant etiketės. Greičiausiai rūbas ne muzikantų grupei kurtas, tiesiog šis žodis – prekės ženklas ir tiek.
„Atrodysiu kaip Kurtas Cobainas“, – džiaugėsi vaikinas pirkiniu, kuris primins jam šviesaus atminimo „Nirvana“ lyderį.
Švarko kaina – 2 eurai, o tądien kaip tik buvo 40 procentų nuolaida, tad vyrukas sumokėjo 1,20 euro, tiesa, teks paieškoti ir į švarką įsisiūti panašią sagą.
Vienoje parduotuvėje pardavėja sakė, kad labai dažnai sulaukia poilsiautojų. Moka juos atskirti, nes daugumą palangiškių ji pažįsta. Vos atvėsta oras, atostogautojai atlekia pirkti šiltesnių rūbų. Tačiau dažnai žmonės užsuka ieškodami tiesiog tiesiog ko nors gražaus ir nebrangaus.
Rūbų kainos – nuo keliasdešimties centų iki keliasdešimties eurų, priklausomai nuo drabužio išvaizdos ir nudėvėjimo lygio.
Ar verta užsukti į dėvėtų rūbų parduotuves Palangoje? Išradingi stilistai jose turėtų, ką veikti. Be to, nuo pirkėjos ar pirkėjo priklauso, kaip jis moka ieškoti „lobių“, o vėliau – kaip juos pritaikyti savo ansamblyje.
Tačiau jei nutiktų taip, kad iš kito miesto tektų atvykti kaip stovi, čia galima būtų su kukliu biudžetu apsirengti nuo galvos iki kojų. Net ir pasipuošti į vakarėlį ant raudonojo kilimo.
Batų – kalnai, nuo kelių eurų paplūdimio šlepečių iki keliasdešimt eurų kainuojančių išeiginių batelių ir aukštakulnių basučių.
Yra keletas ne tik drabužių, bet ir sendaikčių parduotuvių. Štai automobilinė mažylio kėdutė kainuoja 38 eurus, daili seno sidabro spalvos saldaininė, kurią galima pritaikyti ir kaip padėkliuką gėlių vazonėliui, atsieitų 2 eurus. Keliasdešimt eurų kainuoja senoviniai sieniniai laikrodžiai.
Kėdė be atlošo – 22 eurus. Restauravus ir aptraukus nauju gobelenu, galėtų papuošti dažną interjerą. Pilna indų, žaislų ir baldų. Pastarieji, kaip nebūtų keista, irgi domina poilsiautojus. Pardavėja sakė, kad neseniai vilniečiai išsigabeno visą baldų komplektą.
Tačiau dažniausiai į sendaikčių parduotuves užsuka žmonės, ieškantys mielo daiktelio namams ar net netikėto suvenyro lauktuvėms artimiesiems.
