Klaipėdiečių ir miesto svečių lauks Danės krantinėje ir Kruizinių laivų terminale prisišvartavę laivai. Tarp jų – ir vienintelis Lietuvos mokomasis burlaivis „Brabander“.
Burlaivio kapitonas Valdemaras Vizbaras neturės daug laiko linksmybėms – penkių žmonių įgula pasirengusi aprodyti laivą smalsuoliams, atsakyti į visus klausimus, o pageidaujančius paplukdyti po Baltijos jūrą.
Tačiau jūrininkas nenusimena: „Kai vyksta šventės prie vandens, kad ir kur būtume, Lietuvoje ar užsienio uoste, mums tai didžiausias darbymetis, taigi laukia trys įtemptos dienos. Bet mes prie to pripratę.
Be abejo, šeštadienį dalyvausime žuvusių jūrininkų pagerbimo ir vainikų nuleidimo į Baltijos jūrą ceremonijoje.“
Regatose skina laurus
Prieš keletą dienų „Brabander“ grįžo iš Latvijos, dalyvavo Rojos miestelyje vykusios žvejų šventės renginiuose.
„Visą laiką buvo pilna lankytojų, tik pasirodę iškart tampame traukos centru. Tas pat nutinka ir lankantis kitų Europos šalių uostuose. Tai ne šiaip paprasta jachta, ją įdomu apžiūrėti.
„Brabander“ su besiplaikstančia trispalve dalyvavo jau septyneriose „The Tall Ships Races“ lenktynėse, o šiemet „The Tall Ships Regatta“ varžybose užėmėme trečiąją vietą. Manau, tinkamai atstovavome savo šaliai, o burlaivis visuomet pristato ne tik Klaipėdos universitetą, bet ir Klaipėdą“, – sakė V.Vizbaras.
Viduje – visi patogumai
Dvistiebė 36 metrų ilgio ir 6 metrų pločio škuna „Brabander“ priklauso Klaipėdos universitetui. Šio burlaivio korpusas metalinis, o stiebų aukštis virš vandens siekia 28 metrus. Iškėlęs beveik 500 kvadratinių metrų ploto bures šis gražuolis burlaivis gali skrosti bangas 14 mazgų (maždaug 27 kilometrų per valandą) greičiu.
„Šis burlaivis valdomas dviem vairais – vienas yra uždaroje patalpoje, o kitas – atvirame denyje. Turime modernią navigacijos įrangą, tačiau visos burės, kaip ir anksčiau, keliamos rankomis“, – aiškino V.Vizbaras.
Jūreivystės praeitį primenanti „Brabander“ išvaizda apgaulinga. Iš tikrųjų jos įgula gyvena patogiose kajutėse, naudojasi dušais, tualetais, o prie pietų stalo sėda erdviame salone.
Prieš 38 metus Olandijoje pastatyto „Brabander“ takelažas tvarkingas. Galbūt todėl, kad laivu plaukioti pradėta tiktai po kelerių metų, o ankstesni savininkai dažniausiai tenkindavosi nuo vėjų apsaugotais vidaus vandenimis.
Kuria paslaptingą planą
Jau devintus metus burlaiviu „Brabander“ Baltiją raižantis buvęs inžinierius radiofizikas V.Vizbaras negaili jam komplimentų: „Tai greitas, tvirtas, itin patogus laivas – tobulas žmogaus minties kūrinys. Su juo nebūtų baisu išplaukti ir į vandenynų platumas.“
Tai gal „Brabander“ leisis į kelionę aplink Žemės rutulį?
„Dabar kelionėmis aplink pasaulį nieko nebenustebinsi. Tai tik lietuviams vis dar įspūdinga.
Manau, kad žygis turėtų būti prasmingas. Mes turime sumanymų, tik dar nenoriu jų atskleisti.
Rengiame projektą, galbūt pavyks gauti Europos Sąjungos paramą. Jei pasiseks, tas plaukimas bus gal dar svarbesnis negu kelionė aplink pasaulį“, – paslaptingai kalbėjo kapitonas. Ir lyg tarp kitko pridūrė, kad burlaivyje telpančių degalų, gėlo vandens, maisto atsargų užtektų 4000 km ekspedicijai.
Pavadinimo keisti neketina
Vos pasirodęs Klaipėdos uoste „Brabander“ sukėlė sumaištį – daugelis stebėjosi, kam universitetui prireikė šio 2 mln. litų kainavusio burlaivio.
Tačiau pastaruosius trejus metus „Brabander“ plukdė į keliones jaunimą, dalyvavo edukaciniame projekte kartu su Danijos, Lenkijos, Švedijos panašiais laivais.
„300 vaikinų ir merginų iš visos Lietuvos pajuto, kas tai yra buriavimas. Jie ne tik išmoko buriavimo abėcėlės, bet ir bendravo su bendraamžiais iš kitų šalių, buriavo pasiskirstę į tarptautines įgulas, patobulino užsienio kalbų įgūdžius.
Šalims, kurių krantus skalauja jūra, mokomieji burlaiviai yra garbės reikalas. Klaipėdos universitetui tinkamo burlaivio ieškojome kelerius metus.
Kaip atrodytume pasikvietę į svečius burinius laivus iš viso pasaulio, bet neturėtume savojo?“ – svarstė V.Vizbaras.
Universiteto burlaivyje plaikstosi Lietuvos vėliava, bet pavadinimas vis dar primena Olandijos vietovę Brabantą. Kapitonas mano, kad keisti jį lietuvišku ar ne, priklauso nuo laivo savininko. Paprastai laivų pavadinimai nekeičiami.
„Klaipėdos simboliu tapęs burlaivis vadinamas „Meridianu“, o ne „Dienovidžiu“, ir niekam tai nekliūva“, – paaiškino kapitonas.
Vilioja dvi gamtos stichijos
Kupiškėnas V.Vizbaras jaunystėje nė nesvajojo, kad kada nors taps mokomojo burlaivio kapitonu: „Aš esu grynas aukštaitis iš Noriūnų kaimo. Vasaras leisdavau pas senelius, kurie gyveno prie Salų ežero. Kaip ir visi kaimo vaikai, plaukiojau susilopęs kiaurą valtį, o burę pakeisdavo paklodė.“
Tuo metu vaikiną labiau viliojo ne buriniai laivai, o lėktuvai – jis domėjosi aviamodeliavimu, radiotechnika. Neįstojęs į aviacijos mokyklą V.Vizbaras studijavo Vilniaus universitete fiziką. Baigęs mokslus grįžo arčiau namų – į Panevėžį. Dirbo inžinieriumi įvairiose miesto įmonėse.
Panevėžio aeroklube ir toliau konstruodamas lėktuvų modelius V.Vizbaras susižavėjo čekiškais sklandytuvais „Blanik“.
Greitai išmokęs skraidyti ne tik jais, bet ir sportiniais buksyravimo lėktuvais „Vilga“, per 12 metų ore praleido daugiau kaip 1200 valandų.
Valdemaro teigimu, prie vandens jį priartino būtent aviacija: „Rudenį ir žiemą, kai gyvenimas aeroklubuose nurimsta, lakūnai visko prisigalvoja. Pasigaminome katamaraną ir išbandėme jį klubo kūdroje.
Vėliau pasistačiau 4,5 metro ilgio burinį laivelį „Dika“. Šis žodis sudėtas iš trijų mano sūnų ir dukters inicialų.“
Oreivis šiuo laiveliu buriuodavo Rubikių ežere. Po to įsigijęs naudotą 11 metrų ilgio raudonmedžio jachtą „Rėja“ ir ją sutvarkęs, 1993 metais pirmąkart išplaukė į Baltiją.
Dviejų gamtos stichijų rūstybę patyręs V.Vizbaras nesiima spręsti, kur daugiau pavojų – ore ar jūroje: „Jei lėktuvas krinta, gali išsigelbėti išskleidęs parašiutą. Buriuotojai iš skęstančių laivų šoka į gelbėjimosi plaustus, tačiau ne visuomet sulaukia pagalbos.
Nelaimių jūroje išvengi, kai laikaisi per šimtmečius patikrintų taisyklių, nes visos jos parašytos krauju.“
Savaitgalis Klaipėdoje: kas, kur, kada
Penktadienis
18 val. Jūros šventės eitynės centrinėmis miesto gatvėmis „Fiesta žengia į miestą“.
19 val. Jūros šventės atidarymas Kruizinių laivų terminale.
20 val. LRT pristato „Auksinio balso“ koncertą. Dalyvaus Aistė Lasytė, Kristina Jatautaitė, Deivis, Monika Liu, Edgaras Lubys, LRT „Auksinio balso“ orkestras.
22 val. Manto koncertas.
Šeštadienis
13 val. Žuvusiųjų jūroje pagerbimo ceremonija: vainikų nuleidimas Baltijos jūroje. Laivai išplaukia nuo Kruizinių laivų terminalo.
20 val. Lino Adomaičio ir Merūno koncertas.
22 val. „Eurovizijos“ laimėtojo Aleksandro Rybako koncertas.
23 val. Donato Montvydo koncertas.
24 val. Jūros šventės fejerverkai. Piliavietė.
Sekmadienis
11 val. Tarptautinės Kuršių marių regatos I etapo startas.
Visas tris Jūros šventės dienas veiks šventinė mugė Danės gatvėje nuo „Teo“ pastato iki Šiaurinio rago.
Penktadienio ir šeštadienio vakarais po keturis kartus Jono kalnelyje – šokančių fontanų programa „Gintarinės pilies legenda“.
Teatrinio veiksmo gatvė – pakyla Turgaus gatvėje.
