Tyrimo išvadose nėra paaiškinimo, kodėl moterys apskritai yra mažiau linkę važinėti dviračiais nei vyrai, tačiau rezultatai gali padėti jas sudominti.
Panaudojo kito tyrimo duomenis
Gerai žinoma, kad moterys dviračiais važinėja mažiau nei vyrai, tačiau niekas negali tiksliai pasakyti kodėl. Siekdami išsiaiškinti priežastis du Minesotos universiteto mokslininkai, Jesicca Schoner ir Gregas Lindsey ėmėsi nagrinėti Mineapolyje ir Sentpaule surinktus naujus duomenis apie tai, kokie žmonės važinėja dviračiais ir kaip dažnai jie tai daro.
Jų tyrimo išvados išdėstytos pranešime „Ilgalaikiai veiksniai susiję su skirtingu lyčių susidomėjimu dviračiais“. Jos turėtų padėti šios industrijos specialistams suprasti, kodėl tas susidomėjimas yra nevienodas ir tą skirtumą sumažinti.
Moksliniam darbui panaudoti duomenys iš „Judėjimo elgesio aprašo“. Tai yra kompleksinis kelionių modelių tyrimas, atliekamas miestuose dvyniuose kas 10 metų. Duomenis pristatė daugiau nei 14 tūkst. namų ūkių narių. Jiems tereikėjo nors vieną dieną savo judėjimą fiksuoti kelionės dienoraštyje.
Pomėgis važinėti dviračiu – užkrečiamas
J. Schoner ir G. Lindsey naujausius duomenis palygino su 2000 m. Būtent tais metais apklausos dalyviai pirmą kartą galėjo transporto priemonių sąraše pasirinkti dviratį. Nors mokslininkai pripažįsta, kad toks tyrimas turi trūkumų, jo išvados gali būti naudingos, nes jos atskleidžia kodėl susidomėjimas šia transporto priemone tarp lyčių yra skirtingas.
Išskiriami trys svarbiausi tyrimo išvadų punktai. Visų pirma, jei šeimoje yra tik vienas dviratininkas . Jei šeimoje yra tik vienas dviratininkas, beveik dvigubai dažniau tai yra vyras, o ne moteris. Visgi jei namuose dviračiais važinėja du ar daugiau žmonių, jie tam skiria beveik tiek pat laiko.
Galbūt taip yra todėl, kad gyvenimas šalia dviratininko skatina tave užsiimti tuo pačiu nepriklausomai nuo lyties. Arba dėl to, kad tuose pačiuose namuose atsiduria šeimas sukūrę žmonės, kurie jau ir anksčiau mėgo dviračius. Priežastingumo ryšių mokslininkai tikina nenagrinėję.
Moterys važinėja taip pat dažnai
Taip pat nustatyta, kad tarp žmonių, kurie kelionės dienoraščio pildymo dieną buvo bent kartą buvo sėdę ant dviračio, nėra jokio išvykų skaičiaus skirtumo pagal lytį. Tai reiškia, kad moterys, kurios važinėja dviračiais daro tai taip pat dažnai kaip ir vyrai. Mokslininkai pažymi, kad likusį skirtingą lyčių susidomėjimą dviračiais dabar galima įvardinti tik skirtingo jų skaičiaus, o ne intensyvumo atotrūkiu.
Na, ir galiausiai naujausi duomenys rodo, kad vaikų turėjimas netrukdo tėvams toliau važinėtis dviračiais.
Tai yra ženkli permaina lyginant su 2000 m., kai tėvai ant dviračių sėsti buvo linkę dvigubai rečiau nei vaikų neturintys sutuoktiniai.
Skirtumo tarp lyčių čia nėra, tačiau kadangi moterims tenka didesnė našta rūpinantis vaikais, sumažinus ją dabartinis atotrūkis tarp vyrų ir moterų pomėgio važinėtis dviračiais greičiausiai sumažėtų. Mokslininkai tvirtina, kad sąryšis tarp vaikų auginimo ir polinkio važinėti dviračiu yra labai sudėtingas ir neaiškus. Jie taip pat tvirtina, kad ateityje tai kels mažiau problemų moterims.
