„Lietuvoje – visai neblogos sąlygos keliauti dviračiu. Tačiau aiškiai paženklintų maršrutų su įrengtais dviračių takais beveik neturime. Tad mūsų maršrutai – daugiau asketiški“, – sakė Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys, kaunietis Linas Vainius.
Su dviračiu nesiskiriantis aktyvus kaunietis pasidalino, jo manymu, įdomiausiais maršrutais, kuriuos vertėtų praminti.
Kelionėms po Lietuvą L.Vainius siūlo rinktis dviračius su kuo platesnėmis padangomis.
„Pasitaiko atvejų, kai pasiskaitę apie dviračių turizmą Lietuvoje, bet neįvertinę sąlygų užsienio turistai atvyksta su plentiniais arba labiau asfalto dangai pritaikytais dviračiais. Jiems čia būna palyginti sunku“, – pastebi L.Vainius.
1. Pajūrio dviračių trasa
Tai geriausiai įrengta ir populiariausia, vienintelė šalyje tik dviračiams skirta trasa. Daugeliui poilsiautojų pažįstamas ruožas: Klaipėda – Palanga – Šventoji – Būtingė.
Klaipėdoje persikėlus į Kuršių Neriją galima dviračių važiuoti visą atkarpą nuo Smiltynės iki Nidos.
„Čia nutiesti asfaltuoti dviračių takeliai, trasa paženklinta specialiais ženklais. Šiose vietose vasarą būna palyginti judru“, – sakė L.Vainius.
Kiek mažiau populiari trasa driekiasi žemyninėje dalyje, nuo Šilutės pro Kintus, Dreverną bei Priekulę iki Klaipėdos.
„Šis maršrutas buvo paženklintas, tačiau nežinia kiek tų ženklų yra išlikę. Todėl orientuotis reikėtų pagal žemėlapį. Tektų važiuoti tiek žvyrkeliais, tiek bendrojo naudojimo keliais kartu su automobiliais“, – sakė L.Vainius.
2. Atrask Dzūkiją ant dviračio
Po vaizdingas Dzūkijos nacionalinio parko vietas besidriekiančios keturios dviračių trasos. Galima aplankyti išskirtinio grožio vietas.
Būtina atkreipti dėmesį, jog keliukai – smėlėti. Trasų atstumai skirtingi, tad kai kurios jų atkarpos nesunkiai įveikiamos ir šeimoms su vaikais.
Išskirtinis privalumas, jog daug daug išsamios informacijos apie dviračių maršrutus Dzūkijos nacionaliniame parke galima rasti internete. Dviratininkams sukurtoje parko trasų svetainėje galima atsisiųsti ir parengtus žemėlapius.
3. Gražutės regioninio parko trasa
Šiame Zarasų rajone esančiame parke besidriekianti dviračių trasa nėra labai lengva, todėl šeimoms su mažais vaikais ją gali būti sunku įveikti.
Trasa driekiasi miško keliais, reljefas labai banguotas. Vykstant į kelionę reikėtų rinktis kalnų dviratį.
Trasa palyginti aiškiai paženklinta specialiais ženklais, gausite informacinių nuorodų į lankytinas vietas.
4. „Tarp Zalvio ir Zalvės“
Ši trasa driekiasi Zarasų rajone, Sartų regioniniame parke. Trasos ilgis – apie 13 kilometrų, jos kelių būklė – pakankamai gera, todėl šį maršrutą gali rinktis šeimos su vaikais.
Šiai kelionei reikėtų rinktis kalnų arba hibridinį dviračius.
Trasa aiškiai pažymėta, įrengtos nuorodos į lankytinus objektus.
5. Nemuno dviračių trasa
Šis maršrutas – bene labiausiai tinkamas asfalto mėgėjams. Dešiniuoju Nemuno krantu galima nuo Kauno pasiekti Šilutę, pakeliui aplankant visas panemunės pilis.
Važiuojama keliu Kaunas – Jurbarkas – Pagėgiai – Šilutė. Trasos privalumas – kelias pakankamai lygus, nekalnuotas.
Prieš išsiruošiant į kelionę derėtų įvertinti ir tai, jog vykstant link pajūrio ilgą laiką gali tekti važiuoti prieš vyraujantį vakarų vėją.
6. Nemuno dviračių trasos bekelės maršrutas
Norintys pakeliauti palei Nemuną ne asfaltu, bet natūralaus grunto keliais gali rinktis bekelės maršrutą.
Jis driekiasi kairiąją Nemuno puse nuo Kauno per Kačerginę iki Zapyškio, Kriūkų ir Paežerių.
Pasiekus Paežerius prasideda Nemuno dviračių trasos gruntinis takas, per Plokščius vedantis iki Gelgaudiškio. Pasiekus Kidulius galima tiltu pervažiuoti per Nemuną ir atsidursite Jurbarke.
Norintiems trumpesnės kelionės, galima pasiūlyti iš Kauno vykti Vilkijos link, joje persikelti vasarą veikiančiu keltu į kitą Nemuno pusę ir ja per Kačerginę grįžti atgal į Kauną.
7.Alytus – Varėna (Olita – Orany)
Maršrutas driekiasi carinio geležinkelio, jungusio Alytų (Olita) ir Varėną (Orany) trasa. Daug kur išlikęs senojo geležinkelio pylimas, nors bėgiai jau seniai išmontuoti.
Trasos ilgis – apie 60 kilometrų. Dviračių takas driekiasi tik pačiame Alytuje, o užmiestyje teks važiuoti žvyrkeliais bei miško keliais.
Keliautojai gali apžiūrėti išlikusius carinės geležinkelio trasos Sankt-Peterburgas – Varšuva infrastruktūros objektus.
„Tai maršrutas su siela. Jį rekomenduočiau besidomintiems mūsų šalies istorija ir jos paveldu“, – sakė L.Vainius.
8. Vilniaus apylinkės
Sostinės gyventojai kelionėms dviračiu dažniausiai renkasi trasą Vilnius – Trakai. Taip pat yra link Neries regioninio parko, Kernavės link vedantys takai.
„Vilniuje dėkingesnės sąlygos važiuoti bekelės dviračiais. Mieste daug gamtos, daug miškų. Link Žaliųjų ežerų nutiesti dviračių takai“, – sakė L.Vainius.
Pašnekovas rekomendavo aplankyti nuo Lazdėnų besidriekiančią apie 25 kilometrų ilgio trasą kairiajame Neries krante – Neries regioniniame parke. Vykti tektų žvyrkeliu, tad su šeimoms su mažais vaikais derėtų įvertinti savo galimybes.
Nuo Vilniaus bei Kauno iki Lazdėnų galima nuvykti traukiniu. Keleri metai iš eilės už gabenamą dviratį bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ėmė simbolinį 1 lito mokestį. Tiesa, nedidelėje Lazdėnų stotelėje stoja tik keli traukiniai, todėl derėtų į tai atkreipti dėmesį.
Ar ši akcija tęsis ir 2015 metais, „Lietuvos geležinkelių“ atstovai sakė dar sprendžiantys.
Atstumai neturėtų bauginti
Rengiantis išvykai dviračiu L.Vainius rekomendavo pasiimti žemėlapį arba GPS navigacinę įrangą. Nors įrengiant dviračių trasas jos buvo paženklintos, nemažai nuorodų suniokojo vandalai.
„Beveik kiekvieną savaitgalį dviratininkų bendruomenė rengia kolektyvines išvykas. Todėl norintys važiuoti grupėje visada gali prisijungti. Organizuojamų renginių kalendorių galima rasti dviratininkams skirtuose forumuose bei tinklapyje Veloland.lt“, – sakė L.Vainius.
Kelių dešimčių kilometrų ilgio trasos mažai patyrusių dviračių mėgėjų neturėtų bauginti. Palaipsniui treniruojantis bene kiekvienas žmogus pajėgus dviračiu įveikti gana solidžius atstumus.
„Niekam nerekomenduočiau fiziškai nepasiruošus, išsitraukti iš balkono dviratį leistis į 50 kilometrų kelionę. Nes fizinis nuovargis pražudo visą malonumą.
Patarčiau pradėti treniruotis įveikiant 10 – 20 kilometrų. Tai atstumas, kurį galima nesunkiai nuvažiuoti po darbo, tuo pačiu pailsint ir prasiblaškant. Kūnas pripranta prie fizinio krūvio, atstumus galima po truputį didinti“, – minėjo L.Vainius.
