Tai nėra tipinė kelionių knyga – anot autoriaus, ji atskleidžia daugybę gudrybių, kurios padės kiekvienam žmogui tapti savarankišku kelionių organizatoriumi.
– Lietuvoje keliavimas dažnai prilyginamas turizmui, keliautojai sutapatinami su turistais, o turizmo agentūros save vadina kelionių agentūromis. Tačiau šioje knygoje teigiama, kad keliautojas itin skiriasi nuo turisto. Kas juos labiausiai skiria?
– Skiria keliavimo tikslai. Tikrasis keliautojas visada turi tikslą pažinti, išplėsti savo akiratį. Šio tikslo vedinas jis lankosi ne tik turistinėse vietovėse, o ir ten, kur turistai retai užklysta. Jis kritiškai vertina visuomenėje paplitusias kelionių baimes ir stereotipus apie šalis bei žmones.
Kitaip negu tipiniai turistai, keliautojas daug bendrauja su žmonėmis, nes kelionė į naują šalį jam visų pirma yra svečiavimasis pas tos šalies žmones. Jis pirmiausia stengiasi išklausyti ir suprasti, o tik po to – vertinti. Tikrasis keliautojas gerbia vietos tradicijas ir nori apie jas sužinoti daugiau iš pirmų lūpų. Jis nesivaiko komforto, nevengia autostopo ir kitų netradicinių keliavimo būdų.
– Per Rytų Europą nuvilnijo turizmo agentūrų bankrotų banga, tačiau panašu, kad lietuviai neatsisako senų įpročių ir pasitiki turizmo agentūromis. 2014 m. vasarą „Spinter tyrimų“ duomenimis, 51 proc. respondentų keliones į užsienį įsigyja iš turizmo agentūrų, 33 proc. keliauja savarankiškai, o likusi dalis (17 proc.) atsakė, kad už atostogų planavimą atsakingas kitas asmuo. Ar tai atspindi realią situaciją?
– Turbūt atspindi, nes Lietuvoje daugelis vis dar nedrįsta keliauti savarankiškai. Labai gajūs du stereotipai: kad keliauti savarankiškai neva yra pavojinga (užmuš, apvogs, išprievartaus...) ir brangu. Iš tiesų sukčiai gali išvilioti jūsų pinigus ir namuose, o užpultas galite būti ir Vilniuje ar Kaune. Nereikia bijoti keliauti! Pasaulyje labai mažai šalių, kuriose iš tiesų pavojinga. Jei laikysitės elementaraus atsargumo, pavojai bus minimalūs. Bijoti nesusikalbėti taip pat nereikia – jei nemokate kalbų, gestų kalba veikia visame pasaulyje, neprapulsite.
Na, o dėl brangumo – gyvename pigių skrydžių ir interneto eroje, todėl tikrai nebereikia kelionei atiduoti viso gyvenimo santaupų. Jei lanksčiai planuosite laiką, į kokią Gruziją nuskristi išeis pigiau negu nuvažiuoti iki Klaipėdos.
– Knygoje vienareikšmiškai pasisakoma už savarankiškas keliones. Kokie būtų trys pagrindiniai „pasidaryk pats“ kelionių privalumai?
– Pirma, dažniausiai taip išeina gerokai pigiau. Keliaudamas savarankiškai į tolimas šalis, gali sutaupyti šimtus ar net tūkstančius eurų. Antra, daug platesnė geografija: gali nuvažiuoti ten, kur agentūros neveža, ir pats pasirinkti, kiek kur nori būti. Trečia, galimybė būti ne su minia ir daug artimiau pabendrauti su vietos žmonėmis.
– Turizmo industriją ir savarankiškų kelionių geografiją pastaruoju metu labiausiai pakeitė pigių skrydžių revoliucija. Kas dėl to pasikeitė ir kas dar keisis?
– Skraidyti tapo daug pigiau, o lėktuvų reisų labai padaugėjo. Dėl to atsirado daug daugiau galimybių ir paskatų keliauti savarankiškai. Tai paskatino daugiau žmonių keliauti lėktuvais – net ir tuos, kurie anksčiau sėdėdavo namie ar keliaudavo vien autobusais.
Šio pokyčio reikšmė didžiulė: daugybė žmonių išplėtė savo akiratį pažindami pasaulį, kuriame gyvena, o kartu tapo atviresni ir tolerantiškesni. Kita vertus, skrydžių rinka tapo daug dinamiškesnė, sustiprėjo konkurencija ir kaštų mažinimas serviso sąskaita (pvz., trumpuose skrydžiuose nebeliko nemokamo maitinimo, atsirado bagažo ir kitokie mokesčiai). Padaugėjo ne tik skrydžių bendrovių, bet ir jų bankrotų.
– Tarp daugybės patarimų, kaip patiems išmokti keliauti, yra ir skyrelis „Kaip apgauti „Ryanair“? Ar tokios „apgavystės" teisėtos?
– Knygoje pateikiu tik tokius patarimus, kuriais naudotis visiškai teisėta ir kurie nepažeidžia taisyklių. Čia geriau tiktų žodis „gudrybė“, o ne „apgavystė“. Knygoje tokių gudrybių paminiu nemažai, dauguma jų – iš mano ilgametės kelionių patirties. Pavyzdžiui, slapukų ištrynimas iš kompiuterio perkant skrydį, taip pat šalies, kalbos ar valiutos pakeitimas skrydžių bendrovės tinklalapyje – šie žingsniai kartais gali sumažinti skrydžio kainą. Arba galimybė tą patį skrydį nusipirkti pigiau kitame tinklalapyje.
Noriu pabrėžti, kad ir pačios skrydžių bendrovės savo tinklalapiuose linkusios „apgaudinėti“ klientą versdamos jį pirkti papildomas paslaugas (pvz., draudimą), taip pat nustatydamos nepalankų valiutos keitimo kursą ar iš pradžių nerodydamos galutinės kainos. Todėl tai, kad išmanūs keleiviai gudrauja pirkdami pigius bilietus, mano manymu, visiškai pateisinama.
– Ar „Lietuvos ryto“ skaitytojams galėtum pateikti patarimą, kurio nėra knygoje?
– Nebijokite elgtis nestandartiškai ir būti ne tokie, kaip visi. Kelionėse – taip pat.
