Šįmet 36 kartą surengto ralio trasą buvo pasiryžę įveikti ne tik visureigių, bet ir motociklų, keturračių bei sunkvežimių vairuotojai.
Dakaras automobilių sporto gerbėjams reiškia gerokai daugiau nei vien tik Senegalo sostinę. Sunkiausiomis lenktynėmis vadinamas ralio maratonas iš Afrikos į Pietų Ameriką persikėlė prieš septynerius metus, po to, kai lenktynes Afrikoje teko atšaukti dėl teroristinių išpuolių grėsmės.
Magiškas Dakaro karavanas, 406 dalyviai ir dešimteriopai daugiau aptarnaujančio personalo, į prakaitu bei adrenalinu permerktą maratoną leidosi sausio 4-ąją, bet ne visi iš jo sugrįžo laimingai.
Šiųmetis Dakaras pareikalavo aukos. Motociklininkas iš Lenkijos Michalas Hernikas mįslingomis aplinkybėmis mirė trečiajame ralio greičio ruože. 39 metų sportininkas buvo rastas negyvas sukniubęs prie savo motociklo, nebuvo jokių galimai įvykusios avarijos žymių. Jis tapo 66-uoju žmogumi, kurio gyvybę pasiglemžė Dakaro platybės.
Kas stumia garsiausius pasaulio lenktynininkus savo noru žengti į akistatą su mirtimi?
Nelaimė Dakare gali tykoti bet kur – stačių kopų pripustytose dykumose, svaigiose aukštikalnėse, kuriose oras išretėja taip, kad darosi sunku įkvėpti, ar atvirose plynėse, kur temperatūra pakyla daugiau nei iki 40 laipsnių karščio.
„Kiekvienas varžovas, važiuodamas į Dakarą, žino, kad čia yra pavojų, ir priima juos dar prieš startuodamas“, – yra sakęs prancūzas Stephane’as Peterhanselis. Jis – daugiausia pergalių Dakare nuskynęs visų laikų lenktynininkas.
49 metų prancūzas karjerą Dakare pradėjo nuo motociklų. Būdamas vos 22 metų jis debiutavo varžybose su „Yamaha“ motociklu ir jau po ketverių metų tapo motociklų klasės nugalėtoju.
Vienos pergalės jam nepakako. S.Peterhanselis nugalėjo Dakaro smėlynus tris kartus iš eilės, o po metų pertraukos vėl pergalingai grįžo į legendinį maratoną. Jo sąskaitoje – šešios Dakaro pergalės motociklu ir dar penkios automobiliu.
Jis dykumų maratone yra pasiekęs daugiau nei bet kuris Dakaro dalyvis, tačiau vis grįžta į alinamas varžybas.
„Labai aiškiai prisimenu savo pirmąjį Dakaro ralį 1988-aisiais. Kažkur Tenerėje, Sacharos dykumoje, pro šalį pralėkė Aris Vatanenas su „Peugeot 205“, palikdamas mane dulkių debesyje. Pamaniau: „Vieną dieną ir aš noriu taip padaryti“, – prisimena S.Peterhanselis.
Jo svajonė išsipildė po 27 metų, šįmet. Legendinį prancūzą pasikvietė į Dakaro ralį grįžusi „Peugeot“ komanda ir patikėjo naujutėlį visureigį „Peugeot 2008DKR“.
Tai tapo S.Peterhanseliui labai reikalinga nauja pradžia po kontroversiškai pasibaigusio pernykščio Dakaro ralio.
Prieš paskutinį greičio ruožą prancūzas buvo paprašytas atsitraukti ir saugoti automobilį – tai reiškė atiduoti pergalę savo „Mini X-Raid“ komandos draugui Nani Romai.
N.Roma neslėpė, kad apie pergalę Dakare automobiliu svajojo seniai, tačiau jo santūrus džiaugsmas po pernykščio Dakaro išdavė, kad lenktynininkas nesijaučia gerai perlipęs savo komandos draugui per galvą.
Ispanas net 12 kartų startavo Dakare motociklu, iš kurių vieną kartą nugalėjo, o pergalės su automobiliu jam teko palaukti dar šešerius metus.
Jį Dakare visuomet nuoširdžiai palaiko žmona Rosa Romero. Ji trasose tiesiogine prasme būna greta vyro – R.Romero pati startuoja kaip dalyvė motociklų klasėje.
Varžybose, įveikiamose ne bet kuriam vyrui, R.Romero startavo jau ketvirtą kartą. Visus tris kartus prieš tai moteris nepasiekė finišo dėl motociklo gedimo.
„Tai sudėtinga. Nani lenktyniauja kaip profesionalas, o aš turiu pasistengti atskirti savo lenktynes nuo jo. Negaliu jam daryti neigiamos įtakos“, – tvirtino R.Romero.
Gražuolė ispanė nėra vienintelė moteris, startavusi Dakaro maratone, tačiau tradiciškai vyrų reikalu laikomose lenktynėse moterys retai pasiekia gerų rezultatų.
Vienintelė išimtis – vokietė Jutta Kleinschmidt. Ji yra vienintelė moteris, Dakare pelniusi pergalę bendrojoje automobilių įskaitoje. Moteris Dakare triumfavo 2001-aisiais su „Mitsubishi“. Jai tuomet buvo 38-eri.
Ši pergalė vainikavo visą užsispyrusios, tvirto charakterio moters karjerą. Ji Dakaru susižavėjo būdama labai jauna. Sulaukusi 24 metų Jutta išvažiavo į Dakaro maratoną kaip žiūrovė, bet jau kitais metais startavo kaip dalyvė BMW motociklu.
Po šešerių metų J.Kleinschmidt motociklą iškeitė į automobilį ir po truputį gerino rezultatus. 1997-aisiais ji tapo pirmąja moterimi, nugalėjusia Dakaro ralio greičio ruože, kitais metais ji jau stovėjo ant nugalėtojų pakylos, o 2001-aisiais pelnė istorinę pergalę.
Jutta neslėpė, kad jai teko susidurti su stereotipu, kad moterims automobilių sporte vietos nėra.
Net ir garsus buvęs „Formulės 1“ lenktynininkas Clay Regazzoni, dalyvavęs ir Dakaro maratone, kalbėdamasis su komandos draugu Niki Lauda yra mestelėjęs apie moterų vairavimą: „Jei blokuosi automobilius ir vairuosi kaip moteris, tu niekada netapsi puikus.“
„Apskritai ralis vienodai sunkus abiejų lyčių atstovams. Būdama moteris iš pradžių sulauki daugiau kreivų žvilgsnių, bet vėliau tai liaunasi.
Vienas iš trūkumų moterims yra tai, kad komandoje sunkiau gauti tai, kas geriausia. Yra įprasta, kad geriausi automobiliai ir detalės skiriami vyrams, nes vis dar vyrauja nuomonė, kad vyrai dėl kažkokių priežasčių yra greitesni“, – pasakojo J.Kleinschmidt.
Ji Dakare nebedalyvauja. Moteris neslėpė, kad į Pietų Ameriką persikrausčiusios varžybos jai nebe tokios žavios kaip buvusios Afrikoje. Vietoj to ji leidžia laisvalaikį savo viloje Floridoje ir perduoda patirtį jauniems lenktynininkams.
Tačiau vyresnės kartos lenktynininkus Dakare bemat pakeičia jauni maksimalistai, kasmet plūstantys į Dakaro maratono trasas išbandyti savęs.
Daugiau Lietuvos ir užsienio garsenybių gyvenimo naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje!
