Neapolis neturi būti pavojingas: blogai čia tik tiems, kurie mojuoja fotoaparatais ir atrodo kaip lengvas kišenvagių taikinys. Visiems kitiems viskas visada būna gerai. Bet kokiu atveju laikykitės sveiko proto patarimų ir prisiminkite, kad ir Kauno Šančiuose arba Vilniuje, Dzūkų gatvėje, gali blogai baigtis, jei ieškosite bėdos.
1 Ispanų kvartalai (Quartieri spagnoli)
Šie ankšti namai kažkada buvo pastatyti ispanų kareiviams okupantams apgyvendinti (kaip Vilniuje sovietai savo karinėms pajėgoms pastatė Šiaurės miestelį). Į kalną nuo pėsčiųjų ir turistų pamėgtos Toledo gatvės kylančios gatvelės vakare gali būti pavojingesnės nei Nigerijos miestų lūšnynai. Kita vertus, per toli nenuklydę ten rasite autentiškų restoranų – be valgiaraščio, be kasos aparatų ir, jei nė trupučio nekalbate itališkai, ten nebus ir maisto. Tačiau jei nors šiek tiek galite susišnekėti, daug patirsite. Po vakarienės liepia susimokėti lauke. Šeimininkas nužvelgia jus ir pasako kainą. Tiek ir mokėkite: bus mažiau, nei tikėjotės. Apsidairykite. Jei gretimame kvartale viskas aptverta policijos juostomis ir stovi karabinierių automobilis su žiburėliais, vadinasi, ten ką tik kažką nušovė.
2 Neapolio įlanka ir Vezuvijaus vaizdas
Čia Neapolis erdvus ir karališkas. Geriausi miesto viešbučiai žvelgia į vandenį ir į ugnikalnį, kuris Kampanijos žmonėms yra kone šventas: kaip japonams – Fudžio kalnas arba lietuviams – „Akropolis“. Vezuvijus visada yra nebyli grėsmė viskam aplink, nes niekas nežino, kada jis vėl išsiverš. Tik gal dabar pasekmės nebūtų tokios pragaištingos, kokios buvo senovės Romos laikais, kai visas miestas buvo palaidotas po karštais pelenais ir lava. Vezuvijumi galima grožėtis beveik netrukdomai: ramybę sudrums tik nelegalūs imigrantai iš Afrikos šalių, pardavinėjantys pigius saulės akinius. Nusipirkau vienus, ir kaip atsarginius turėjau beveik metus. Nuostabiai išleisti penki eurai.
3 Spakanapolio gatvė (Spaccanappoli)
Tai viena senųjų Neapolio ašių, einančių iš rytų į vakarus, menančių senovės Graikijos ir Romos laikus. Neįsivaizduojamai ilga ir siaura gatvė dabar yra vienas pagrindinių turistų takų – parduotuvės, picerijos, kavinės ir dar galai žino kas. Ir, žinoma, aplinkui bažnyčios – viena už kitą nuostabesnės, kukliai nutriušusios ir stebinančios prabanga viduje. Nenustebkite, kad net ir šia gatvele, kuri nėra platesnė nei erdvus koridorius namie, sugeba važiuoti motoroleriai. Čia – visas senojo Neapolio gyvenimas.
4 Picerija „Da Michele“ (Via Cesare Sersale 1)
Pasaulyje nėra garsesnės picerijos, nes pasaulio pica pradėta kepti Neapolyje. O garsiausios miesto picos yra šioje paprastoje įstaigoje, kur žmonės, gavę numeriukus, ilgai laukia savo eilės lauke, kaip prie „Regitros“ langelių. Tik čia švieslentės nėra, ir savo numerį reikia mokėti išgirsti ir suprasti vietos kalba. Tai yra picų šventovė: tik dvi rūšys – su sūriu ir be jo, abi dieviško skonio. Nuo 4 eurų (apie 14 litų) už vieną. Kasdien, išskyrus sekmadienį, nuo 11 valandos ryto iki pusės vienuolikos vakaro.
