Apsilankę Kazlų Rūdos krašte paragaukite šviežio kraujo sriubos

„92 vasaros dienos“ kviečia į kelionę po Kazlų Rūdos kraštą – pamatyti, išbandyti, pajusti! 

Tai viena miškingiausių Lietuvos savivaldybių. Miškai užima beveik 60 proc. jos teritorijos – 58,7 tūkst. hektarų. Jų masyvai pagal dydį yra treti Lietuvoje. Patys didžiausi Kazlų Rūdos, Braziūkų, Jūrės, Runkių, Maraskų miškai garsėja ir puikiais medžioklės plotais, ir uogų bei grybų gausa.

Į rytus ir pietryčius nuo Gulioniškės kaimo Kazlų Rūdos miškuose Kajackynėje (apie 9 km nuo Kazlų Rūdos) sovietiniais laikais buvo pastatyti itin įslaptinti Sovietų Sąjungos kariniai objektai: 4 km ilgio aerodromas ir sovietinių generolų vila, kurioje buvo įrengta erdvi valgykla, biliardinė, pirtis, nedidelis baseinas.

Aštuoni šimtai metrų nuo vilos buvo įrengta sunkiai aptinkama 1 tūkst. m2 ploto požeminė vadavietė, dar vadinama Brežnevo bunkeriu. Ant kalvelės stovėjo daržinę primenančios kareivinės, o iš jų siauri ilgi laipteliai vedė į požemį, kur temperatūra būdavo vienoda ir žiemą, ir vasarą. Dešimt metrų po žeme esančiame bunkeryje buvo įrengtos visos komunikacijos, veikė autonominiai elektros generatoriai, ventiliacijos sistemos ir palydovinis ryšys. Bunkeryje buvo patalpa su bėgiais, iš jos į lauką išstumiama galinga ryšio antena buvo galima tiesiogiai susisiekti su Maskva.

Kazlų Rūdos centre daug XX a. pirmai pusei būdingų medinių ir mūrinių pastatų. Netoli geležinkelio stoties stovi 1925 metais statyta medinė dvibokštė Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia. Kryžminio plano trinavė bažnyčia atrodo netradiciškai – jos bokštuose panaudotos Lietuvos sakralinei architektūrai nebūdingos fachverką imituojančios formos – mediniai atramos tašai. Prie bažnyčios stovi paminklas kunigams rezistentams, prie geležinkelio stoties – paminklas tremtiniams.

Tarpukariu pradėtas kurti miesto skveras (Vytauto g.) saugomas valstybės. Čia įrengtas ir medžio skulptūrų parkas, pastatytas stogastulpis miesto kūrėjų kalvių Kazlų garbei.

1883 metais pastatyta medinė dvibokštė Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia yra vienas gražiausių medinės statybos sakralinių statinių Suvalkijoje.

Anot vietinių, jis turi gydomųjų galių. Žmonių pasakojimu, čia buvo pasirodžiusi Švč. Mergelė Marija, prie šaltinėlio pastatyta koplytėlė.

Parke stovi vienintelė Lietuvoje išlikusi medinė šešiakampė koplyčia, pastatyta XVIII a. pabaigoje. Per tą laiką ji nebuvo perstatinėjama ar remontuojama, tik šiek tiek palopoma. Todėl liaudiškosios sakralinės architektūros tyrinėtojų ypač vertinama.

1793 metais statytos medinės bažnyčios fundatorius – P. Sapiega. Dabartinį pavidalą Šv. Juozapo bažnyčia įgavo 1893 metais.

Daugelis senųjų Lietuvos amatų – drožyba iš medžio, lipdymas iš molio, keramika, pynimas iš vytelių, mezgimas, audimas, siuvinėjimas – dar gyvi Kazlų Rūdos apylinkėse.

Dažnai rengiami tautodailininkų plenerai, į kuriuos atvyksta ir svečių. Kazlų Rūdos miestą ir apylinkes jie papuošė mediniais koplytstulpiais ir medžio skulptūromis, skirtomis žymiems krašto ir Lietuvos veikėjams. Miesto skvere stovi skulptūra, kurią sudaro trys bevardės deivės – teisingumo, meno ir kultūros bei miesto globėjos.

Per savivaldybę veda 40 km ilgio turistinis dviračių maršrutas „Kviečia miško takai“. Nemaža jo dalis eina mišku. Aplankysite daug gamtos objektų, Vandenių piliakalnį, Višakio Rūdą, Bagotąją, Antanavą. Su apylinkių miškų augalija ir gyvūnija susipažinsite ir 1983 metais Kazlų Rūdoje įkurtame Miško muziejuje (Miškininkų g. 1). Įdomiausiame jo skyriuje išvysite aukštapelkę, kerpinį pušyną ir žemapelkę su būdinga fauna ir flora.

Karinio turizmo trasa su natūraliomis gamtos kliūtimis. Ekstremalu!

Ji verdama iš mėsos, kaulų, džiovintų obuolių ir... šviežio kiaulės kraujo, atskirai sumaišyto su smulkiai pjaustyta juoda duona. Gardinama čiobreliais. Kai kur juką dar verda su leistiniais ar bulviniais kukuliukais. Egzotiškas patiekalas, dabar jau reta šeimininkė šią sriubą moka išvirti, bet Suvalkijoje dar galima aptikti.