Klaipėdos kraštas - pamatyti verta ne tik jūrą

„Norėdami pažinti Klaipėdos kraštą sėskite į valtį, nepamirškite palapinės ir plaukite srauniąja Minija. Grožėkitės upės slėniais, aplankykite kaimelius, kuriuose vis dar susipynusios kultūros: žmogaus pavardė vokiška, bet pirmuosius žodžius jis tarė lietuviškai.“ - sako Arminas Narbekovas, futbolininkas.

„92 vasaros dienos“ kviečia į kelionę po Klaipėdos kraštą – pamatyti, išbandyti, pajusti! 

Tai vienintelis Lietuvos uostas ir šiauriausias neužšąlantis uostas visoje rytinėje Baltijos pakrantėje. Dėl jūros artumo Klaipėdoje ir klimatas kiek kitoks nei visoje Lietuvoje. Žiemos paprastai čia švelnesnės, o vasaros kiek vėsesnės.

Pajūryje stiprūs vėjai. Per metus vidutiniškai būna apie 30 audringų dienų, kai vėjo gūsiai siekia 25–28, o kartais ir iki 33 m/s.

Beveik per visą rajoną vingiuoja viena gražiausių Žemaitijos upių – Minija.

Klaipėdai priklauso šiauriausia Kuršių nerijos dalis – Smiltynė su Kopgaliu. Ties Kopgaliu Baltijos jūra jungiasi su Kuršių mariomis. Smiltynė beveik visa apaugusi mišku, o prie jūros – nuostabios kopos ir smėlio paplūdimiai. Dabar su miesto centru Smiltynę jungia Senoji ir Naujoji perkėlos.

Lietuvos jūrų muziejus Smiltynės g. 3

Kopgalyje įsikūręs Lietuvos jūrų muziejus ir delfinariumas. Atidarytas 1975 metais. Laivybos istorijos ekspozicijoje – senieji žvejybos laivai ir jų modeliai, archeologiniai radiniai, senieji inkarai. Jūrų faunos ekspozicijoje – didžiulės kriauklių ir koralų kolekcijos. Trisdešimt viename akvariume laikomos Lietuvos gėlavandenės, Baltijos jūros bei tropinių jūrų žuvys, įspūdingi gyvi koralai. Lauko baseinuose gyvena ruoniai, jūrų liūtai, pingvinai – jie čia ir veisiami.

Labiausiai visus viliojo 1994 metais atidarytas delfinariumas, kur vyko delfinų ir Kalifornijos liūtų šou. Delfinai šoka ir dainuoja, piešia ir šokinėja per lanką. Nuo 2001-ųjų jie „bendrauja“ su autizmu sergančiais vaikais, dalyvauja jų gydymo programoje.

Muziejui priklauso ir žvejo etnografinė sodyba. Joje galima susipažinti su pasiturinčio žvejo gyvenimu: pamatyti gyvenamąjį namą, tvartą, klėtį, pirtį, rūsį, rūkyklą, kartis tinklams džiauti bei žuvims džiovinti. Vienoje patalpų veikia ekspozicija apie žvejybą Lietuvos pajūryje ir pamaryje XIX–XX a. pradžioje. Eksponuojamos fotografijos bei žvejybos priemonės: kabliukai, ūdos, tinklų pasvarai, žeberklai, tinklai.

Be Smiltynės, dar ir šiaurinė miesto dalis laikoma kurortine. Čia pušynų prieglobstyje driekiasi puikūs smėlėti Melnragės ir Girulių paplūdimiai. Giruliuose nuo seno populiarios vaikų vasaros stovyklos.


Dabar Melnragės paplūdimiai vieni labiausiai lankomų. Juos labai patogu pasiekti automobiliais, autobusais ar dviračiais.

Sodo plotas apie 25 hektarai. Jis įsikūręs buvusio Karališkojo Tauralaukio parko teritorijoje. Eksponuojamos trys kolekcijos: vaistinių ir prieskoninių augalų, daugiamečių ir vienmečių gėlių bei dendrologinė. Iš viso auga apie 1 tūkst. 500 augalų rūšių iš Europos, Pietų Amerikos, Tolimųjų Rytų, Kinijos, Kaukazo, Sibiro. Parke riogso ir 4 m ilgio, 3,5 m pločio ir apie 50 tonų sveriantis Velnio akmuo.

Žymiausias Klaipėdos medis – tai vidury miesto (Minijos gatvėje, Storosios liepos skvere) išsišakojusi Storoji liepa. Medžio kamieno apimtis 5,8 m, aukštis 15 metrų.

Pilies muziejus Pilies g. 4

Daugelį metų į Klaipėdos piliavietės teritoriją negalėjo patekti joks prašalaitis. Ir tik 2002-aisiais, švenčiant Klaipėdos miesto 750 metų jubiliejų, buvo atidarytas Pilies muziejus. Realybe tapo miesto vadovų, archeologų bei istorikų keletą dešimtmečių puoselėta idėja seniausią miesto dalį – Klaipėdos piliavietę – padaryti prieinamą visiems.

Pilies muziejus įsikūręs poternoje – požeminėje galerijoje, kurioje XVII a. buvo laikoma artilerija. Muziejaus ekspozicija supažindina lankytojus su Klaipėdos pilies ir miesto raida XIII–XVII amžiuje. Ateityje planuojama atstatyti ir Didįjį pilies bokštą.

Vaikščiojant siauromis tiesiomis Senamiesčio gatvelėmis nekyla abejonių, jog tai – viduramžių miesto palikimas.

Senamiestyje gana daug fachverkinių statinių – pastatų su medžio karkasu ir mūro užpildu. Šį statybos būdą, kuris tiko pelkėtai Senamiesčio teritorijai, į Klaipėdą atnešė vokiečiai. „Meno kiemas“

Tai išlikusioje fachverkinių statinių kvartale įsikūrusios Meno dirbtuvės. Jos ne tik supažindina su amatininkų dirbiniais, bet siūlo pabandyti ką nors sukurti ir savo rankomis.

Tai Klaipėdos miesto „širdis“ – klaipėdiečių ir jų svečių labiausiai mėgstama susibūrimo vieta. Čia vyksta koncertai, Tarptautinis pilies džiazo festivalis, Jūros šventė, kiti renginiai.

1857 metais aikštėje pastatytas Klaipėdos vokiečių teatro pastatas, kuris po didžiojo gaisro 1893 metais atstatytas neoklasicistiniu stiliumi.Po rekonstrukcijos prie jo prijungtas modernios architektūros priestatas, kuriame dabar įsikūręs Klaipėdos dramos teatras.

Tai seniausias tiltas mieste.

Tai pasukamasis tiltas per kanalą tarp pilies fosos ir Danės. Be Latvijoje prie Jūrmalos esančio Karostos tilto, tai vienintelis Baltijos pajūryje iki šių dienų išlikęs tokio tipo tiltas. Pastatytas 1855 metais, 2010-aisiais rekonstruotas.

Jį pasukti galima dviese. Pasukus tiltelį, laivai bei jachtos gali įplaukti ir išplaukti iš Pilies uosto. Tilteliu į miesto centrą keliauja kruiziniais laivais atplaukę užsienio turistai.

Viso pasaulio švyturiai išoriškai yra skirtingi. Klaipėdos švyturys atpažįstamas iš „jūreiviškų marškinėlių“ – juodų ir baltų horizontalių juostų. Jas papildo ištisinė vertikali juoda juosta. Seniausias Lietuvoje Klaipėdos švyturys pastatytas ir įžiebtas 1796 m. rugsėjo 1 dieną. Dabar švyturio aukštis 44 metrai, jo skleidžiama šviesa matoma už 33 km, arba 18 jūrmylių. Senojo švyturio išliko tik 4 metrų cokolinė dalis.

Klaipėdos simboliu tapęs laivas jau keli dešimtmečiai prisišvartavęs Danės krantinėje prie Biržos tilto. Laivas pastatytas 1948 metais Turku laivų statykloje Suomijoje. Tai vienas iš 49 panašių laivų, kuriuos suomiai po Antrojo pasaulinio karo kaip kontribuciją pastatė Sovietų Sąjungai.

Tai į gėlę žiūrinčios mergaitės skulptūra Teatro aikštėje. Ji magistrato sprendimu buvo pastatyta XX a. pradžioje kaip paminklas Klaipėdoje gimusiam Karaliaučiaus universiteto profesoriui, prūsų poetui Simonui Dachui.

Vaikščiodami po Klaipėdos senamiestį dairykitės nepaprastų klaipėdiečių. Jų ieškodami užsukite į mažus jaukius kiemelius, pakelkite akis, pažvelkite po kojomis. Nežinia iš kur pasirodys Gerasis Vaiduoklis, Stebuklingasis Peliukas, Katinas ar Laimingasis Kaminkrėtys. Jie mėgsta krantines, Senamiesčio stogus, kartais prilimpa prie namo sienos arba jaukiai įsitaiso šalia ant suoliuko.

Jono kalnelis Turgaus g. gale

Tai XVII a. fortifikacinės sistemos fragmentai. Pavadinimą, manoma, gavo iš šioje vietoje stovėjusios, pokaryje sunaikintos evangelikų liuteronų Šv. Jono bažnyčios (pastatyta 1706 m.)

Ryškiausiai įtvirtinimų vaizdas atsiskleidžia nuo Turgaus gatvės gale esančių bastionų, istoriniuose planuose vadinamų Geldern ir Purmark vardais. Priešais juos – apsauginis griovys su vandeniu ir vienintelis išlikęs ravelinas.

Lietuvninkų aikštė

Suformuota po didžiojo gaisro 1854 metais. 1997 metais čia pastatytas skulptoriaus Regimanto Midvikio paminklas Martynui Mažvydui.

Pašto pastatų kompleksas (Liepų g. 16)

Įdomus pagrindinės pašto salės jugendo stiliaus interjeras su medine apdaila. 42 metrų aukščio bokšte sumontuoti koncertiniai varpai – karilionas (48 chromatiškai suderinti įvairaus dydžio ir svorio varpai). Kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį 12 valandą čia skamba varpų muzika.

Skulptūrų parkas (Liepų g.)

Įkurtas 1977-aisiais senųjų kapinių vietoje. Jame eksponuojama 116 Lietuvos moderniosios skulptūros profesionalių menininkų sukurtų akmens skulptūrų.

Įsikūręs Smiltynėje, buvusios vilos trijuose pastatuose. Muziejus supažindina su vieno gražiausių ir savičiausių Lietuvos gamtos kampelių – Kuršių nerijos geologine raida, geografiniais ypatumais, archeologija, kraštovaizdžio formavimusi, augalija ir gyvūnija. Eksponuojama 49 rūšys būdingiausių nerijos augalų, 112 paukščių ir 46 žinduolių rūšių iškamšos, net 488 drugių ir 110 vabalų rūšių kolekcija.

Į šiaurę nuo Klaipėdos, Pajūrio regioniniame parke, gausu įdomių gamtos objektų. Čia saugomas Baltijos jūros skardis ir aukščiausia – 24 metrų – jo viršūnė, vadinama Olando Kepure. Ją prieš 12–15 tūkst. metų suformavo iš Lietuvos pajūrio atsitraukdamas ledynas. Žiūrint iš jūros pusės kalnas primena olandišką kepurę.

Plazės ežeras ir Šaipiai

Kiek šiauriau Olando Kepurės telkšo Plazės, arba Plocio, Placio, ežeras. Prie jo pastatytas paukščių stebėjimo namelis. Iš gana arti galima pamatyti ir pabandyti atpažinti čia poilsiaujančius ar trumpam pasimaitinti sustojančius didžiųjų, vidutinių ir mažųjų dančiasnapių būrius, žiląsias, rudagalves, smailiauodeges, šaukštasnapes, pilkąsias ir kuoduotąsias antis, cyples, klykuoles, krykles. Paukščiai čia jaučiasi labai saugiai, mat iki ežerėlio draudžiama važiuoti automobiliu, nuo stovėjimo aikštelės reikia 3 km paėjėti pėsčiomis arba pavažiuoti dviračiu.

Gamtininkų centro mažasis zoologijos sodas Jonušų kaime (Dauparų-Kvietinių seniūnija)

Čia laikoma daugiau nei 300 žinduolių, tarp jų nemažai egzotinių, ir apie 400 paukščių. Gyvena poniai, asilai, lamos, dėmėtieji elniai, danieliai, jakai, kupranugariai, meška, vilkai, lapės, net tigras ir kengūros. Yra ir plėšriųjų paukščių, kelios rūšys papūgų.

Gargždai 17 km į rytus nuo Klaipėdos

Tai viena seniausių gyvenviečių Lietuvoje. Gargždai (Garisda) pirmą kartą paminėti 1253 metais. Miesto istoriją pasakoja Gargždų krašto muziejus (Sodo g. 5).

Priekulė 20 km į pietus nuo Klaipėdos

Priekulėje, nedideliame miestelyje ant Minijos kranto, vaizdingo Vingio parko pašonėje, vasaras leido rašytoja Ieva Simonaitytė (1897–1978). Buvusiame rašytojos name įkurtas memorialinis muziejus (Vingio g. 11). Miestelio centre Simonaitytės garbei pastatyta skulptūra „Šventvakarių Evė“ (skulptorė Dalia Matulaitė).

Dreverna 8 km į pietvakarius nuo Priekulės

Senas žvejų kaimas, minimas nuo 1253 metų, įsikūręs Kuršių marių pakrantėje prie Drevernos upės žiočių. 2009 metais Drevernoje įrengta didžiausia ir moderniausia prie Kuršių marių mažųjų laivų prieplauka.

Tai tik šiam kraštui būdingi, bet nykstantys Mažosios Lietuvos architektūros paminklai, žymintys laidojimo vietas. Senosiose Drevernos kapinaitėse palaidotas ir laivadirbys J. Gižas. Kapinaitės įkurtos ant kalnelio, vadinamo Milžinkapiu, nes anot legendų, po juo palaidotas milžinas, sukūręs apylinkų peizažą – pamario lygumą su tolumoje plytinčiomis kopomis. Nuo Milžinkapio ją galima apžvelgti.

Karklė apie 10 km į šiaurę nuo Klaipėdos, 5 km nuo Girulių

Tai vienintelis Lietuvoje išlikęs žvejų kaimas prie jūros. Karklės kaimas, išlaikęs etnografinį savitumą, dabar paskelbtas etnokultūriniu draustiniu. Čia įkurtas etnokultūrinis parkas, informacinė ekspozicija apie gintaro istoriją, veikia vaikų poilsiavietė, paplūdimiai, išlikusios senos sodybos, kuršių kapinės.

Agluonėnai 6 km į šiaurės rytus nuo Priekulės

Apie tai, kad Agluonėnai buvo tipiškas Mažosios Lietuvos kaimas, liudija raudonų plytų statinių gausa. Čia įkurta etnografinė sodyba- muziejus – vienas iš nedaugelio išlikusių Mažosios Lietuvos medinės architektūros pavyzdžių. Gyvenamasis namas ir kluonas statyti 1898 metais. Išsaugota autentiškas XIX a. pabaigos lietuvininko laukininko interjeras, buities ir ūkio reikmenys, darbo įrankiai.

Vėžaičių (7 km į rytus nuo Gargždų) dvaro parkas su pastatais rekonstruotas XX a. viduryje. Geriausiai išsilaikiusios buvusios arklidės pritaikytos miestelio bendruomenės kultūrinėms reikmėms. Šv. Kazimiero Išpažinėjo medinė bažnytėlė statyta 1784 metais.

Kukuliškių kaime (apie 1 km į šiaurę nuo Girulių) netoli jūros yra išlikę Antrojo pasaulinio karo gynybiniai (fortifikaciniai) įtvirtinimai – baterijos.Šiuo metu kompleksą sudaro trys pastatai. Didžiausio plotas – 500 m2, jame įrengta ekspozicija.

Dariaus kaime (iki 1933 metų vadinosi Rubiškės), 2 km į rytus nuo Judrėnų, – lakūno Stepono Dariaus gimtinė. Čia įkurtas jo muziejus yra Lietuvos aviacijos muziejaus padalinys.

Tai laukiamiausia miesto šventė, visiškai pakeičianti įprastą gyvenimo ritmą. Ji vyksta kiekvienais metais paskutinį liepos savaitgalį.

Daugiau kaip šimtas renginių, koncertai ir spektakliai visose miesto aikštėse, netikėčiausi gatvių puošybos elementai, meno festivaliai, sporto varžybos, pusę kilometro Danės krantine nusitęsusi tautodailės mugė.


Net pirmą kartą į Klaipėdą atvykęs svečias per Jūros šventę norom nenorom pateks į pramogų ir poilsio zoną „Jūros vartai“. Upe tekančios margos minios srautas nuneš jį į Kuršių marių krantinę, kur linksmybės tęsis visą parą. Tai vienintelė vieta pačiame centre, ties Klaipėdos piliaviete, kur miestas atgavo priėjimą prie Kuršių marių. Šešiasdešimt metų klaipėdiečius ir miesto svečius nuo didžiojo vandens skyrė uosto įmonių tvoros ir kranai. Dabar kruizinių laivų terminale per šventes vyksta koncertai, šalia kavinių įrengtuose atrakcionuose pramogauja vaikai, vakarais rengiamos naktinės diskotekos.


Per Jūros šventę vyksta ir tradicinės burlaivių regatos „Baltic sail“ ir „Sprint cup“.


Festivalis „Šermukšnis“

Tai tarptautinis gatvės teatrų festivalis, vykstantis Klaipėdoje nuo 1985-ųjų kas dvejus metus. Iki 2000-ųjų festivalis buvo organizuojamas kaip atskira originali spektaklių šventė, o 2002-aisiais prisijungė prie Jūros šventės renginių.

Tai net ne teatras, o tiesiog fantazija arba vyksmas, pažeriantis muzikinių akcijų, atrakcijų, cirko numerių. Tikrasis „Šermukšnis“ – tai spalvomis, renginių gausa ir fantasmagorija pulsuojantis miesto senamiestis su keistu, linksmu ir nepaprastai teatrališku jo gyvenimu.

Jau per pirmąjį festivalį gimė tradicijos, kurios išliko iki šių dienų ir tapo išskirtiniais Klaipėdos festivalio bruožais: nemokami festivalio renginiai, jauki pagrindinių koncertų vieta, koncertai atvirame ore, jam session Klaipėdos džiazo klube arba šalia jo.
 Nuo penktojo festivalio 1998 metais jis vadinamas tarptautiniu. Festivalio renginiai ėmė tęstis nebe dvi, o tris dienas. Į festivalio programą įtraukiami vienas ar du muzikos kolektyvai, kurių muzikos stilius tiesiogiai su džiazo muzika lyg ir nesiejamas. Tai reggie, rokenrolo, indų muzikos, Pietų Amerikos folkloro atlikėjai. Tačiau pagrindinė festivalio idėja išliko – „Gera muzika – geriems žmonėms“.


Kiekvienais metais liepos mėnesį Drevernoje vyksta teatralizuotas renginys „Ant marių kraštelio“. Pasitinkamas senasis jūrų dievas Bangpūtys, plukdomas vainikas mariose žuvusiems žvejams, dainuojamos žvejų dainos, verdama žuvienė.

Tradicinė miesto šventė, skirta Gargždų įkūrimui, kasmet švenčiama rugpjūčio mėnesio pirmoje pusėje.

Tarptautinis folkloro festivalis „Parbėg laivelis“ rengiamas nuo 1992-ųjų kas antrus metus ir yra įtrauktas į UNESCO festivalių kalendorių. Festivalio dienomis veikia klaipėdietiškas jomarkas, kuriame amatininkai iš visos Lietuvos ir užsienio svečiai demonstruoja tradicinius amatus. Besidomintys etnine kultūra renkasi į kūrybines dirbtuves, iš arčiau susipažįsta su Lietuvos regionų ir užsienio šalių tautiniais kostiumais, liaudies instrumentais, dainavimo maniera. Pavakare prasideda bendri folkloriniai šokiai.

Nuo 1992-ųjų kas dvejus metus Klaipėdoje vyksta Tarptautinis Stasio Šimkaus chorų konkursas, gerai žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Konkursas įtrauktas į Europos chorų konkursų ir festivalių rejestrą, informaciją apie jį skelbia prestižinis Europos chorų sąjungos žurnalas „Europa Cantat“. Vertinimo komisijos darbe dalyvauja žymiausi Lietuvos ir Europos chorvedžiai. Tai vienintelis tokio rango chorų konkursas Lietuvoje.


Klaipėdos miesto ir viso Vakarų regiono koncertų salėse, bažnyčiose rengiami dalyvių koncertai, susitikimai, pristatomos geriausių Klaipėdos miesto chorų reprezentacinės programos, vyksta dirigentų apskritojo stalo diskusijos.

Tai pirmoji šalyje oficialiai įteisinta ir specialiais ženklais paženklinta dviračių trasa. Ji driekiasi per visą Lietuvos pajūrį – nuo Būtingės šiaurėje iki Nidos pietuose ir pamariu nuo Klaipėdos iki Rusnės salos. Trasą sudaro trys skirtingos atkarpos, susikertančios Klaipėdoje: nuo Klaipėdos iki Nidos – 52 km per Kuršių neriją; nuo Klaipėdos iki Būtingės – 49 km per Pajūrio regioninį parką ir Palangą ir nuo Klaipėdos iki Rusnės salos – apie 110 km palei Kuršių marias ir po Nemuno deltą.

Pirmosios dvi atkarpos veda puikiai įrengtais asfaltuotais dviračių takais. Trečiojoje, išskyrus Klaipėdos miestą, dviračių takų beveik nėra, didžioji jos dalis sutampa su automobilių keliais, daugiausia žvyrkeliais, bet ši atkarpa ypač įdomi savo kultūros paveldu ir unikalia Pamario gamta.

Friedricho pasažas (Tiltų g. 26A) kviečia pasivažinėti senovine karieta ir iš naujo pažinti Klaipėdos miestą. Galima pasirinkti du skirtingo ilgio maršrutus Senamiesčio gatvelėmis. Žirgo tempiama karieta aplankysite žymiausias vietas, pamatysite įdomiausius pastatus ir skulptūras.

Bendrovės „Švyturys‐Utenos alus“ Klaipėdos alaus darykla (Kūlių Vartų g. 7) kviečia į „Alaus turą“ – pasivaikščioti po daryklą, susipažinti su alaus gamybos procesu ir, žinoma, paragauti Lietuvą garsinančio alaus.

Minijos vaizdingi kloniai ir vingiai vilioja vandens turizmo mėgėjus, rugpjūtį organizuojama „Minijos žemupio regata“ dėl Klaipėdos mero taurės. Pirmąją regatos dieną vyksta pramoginis plaukimas nustatytu maršrutu, antrąją dalyviai varžosi skirtingose vandens turizmo priemonių klasėse. Vakare visų laukia nuotaikinga programa ir gardi žuvienė.

Žvejybos įmonė Drevernoje (Pamariog.8) rengia pramoginius plaukiojimus laivais po Kuršių marias. Vasaros sezonu iš Drevernos reguliariai plaukia laivas į Juodkrantę ir atgal, siūlomos išvykos pramoginiais laivais į Juodkrantę, Nidą ir Nemuno deltą.

Kuršių mariose organizuojama rekreacinė žvejyba ir mėgėjiška žūklė.

Baltijos jūroje ties Karklės kaimu labai įdomu panardyti. Čia dugnas nusėtas didžiuliais akmenimis, po kuriais srovė suneša gintaro. Galima pamatyti ir per Antrąjį pasaulinį karą nuskendusių laivų. Šuolius parašiutu siūlo Klaipėdos parašiutininkų klubas (Dirvupių kaimas, Sendvario seniūnija).


Pajodinėti žirgais kviečia jojimo paslaugų centras Dargužių kaime (Kretingalės seniūnija), jojimo klubas „Žemaičiai“ Šiūparių kaime (Dovilų seniūnija), Drevernos poilsio ir sporto klubas.


Bendrovės „National Golf Resort“ (Klaipėda) klasikinis 18 duobučių golfo aikštynas Stančių kaime (Kretingalės seniūnija).

Priekulėje (Parko g. 5A) veikia lauko teniso klubas „Kliošys“.


Baltijos jūros pakrantėje ir Kuršių mariose galima išbandyti ekstremalų buriavimą burlente ir jėgos aitvaru – vadinamuoju kaitu (kitesurfingu).

Sotus patiekalas gaminamas taip: išverdama bulvių košė ir žirniai, jie sumaišomi ir sudedami į dubenį. Išvirta rūkyta kiaulės pažandė supjaustoma gabalėliais ir sudedama dubenio kraštuose. Į šiupinio vidurį „sodinamas“ kiaulės snukis arba uodega.

Jai pagaminti reikia sėmenų, druskos, pipirų, svogūno, bulvių. Sėmenys gerai išvalomos ir pakepinamos keptuvėje, kol apskrunda. Dar karštos gerai sugrūdamos, kad pasidarytų vientisa masė. Po to sudedamos į molinį dubenį, pridedama pipirų, smulkiai sukapoto svogūno, druskos pagal skonį. Viskas gerai išmaišoma ir valgoma su karštomis bulvėmis, išvirtomis su lupenomis – nuluptos bulvės dažomos į spirginę. Vietoj sėmenų kai kada anksčiau naudotos kanapių sėklos. Kartais kanapės lygiomis dalimis maišytos su sėmenimis.