Biržų žemė - geriausių šalies aludarių gimtinė

„92 vasaros dienos“ kviečia į kelionę po Biržų kraštą – pamatyti, išbandyti, pajusti!

Smegduobės


Požeminiam vandeniui gelmėse išplovus tirpius gipso, klinčių, dolomito, kreidos ar druskos klodus, įgriūva žemė – susidaro karstinės įgriuvos, vadinamos smegduobėmis. Jų rajone jau skaičiuojama apie 9 tūkstančiai ir jų nuolat daugėja.


Unikaliam kraštovaizdžiui išsaugoti 1992 metais buvo įkurtas Biržų regioninis parkas (plotas 14 tūkst. 534 ha). Parke daug karstinių ežerėlių – tai įgriuvos žemiau gruntinio vandens lygio. Didžiausias – Kirkilų ežerynas 8 km į šiaurės vakarus nuo Biržų. Jį sudaro daugiau kaip 30 susijungusių ežerėlių, užimančių daugiau kaip 4 ha plotą.

Pati žymiausia ir didžiausia smegduobė – Karvės ola – 3 km į vakarus nuo Biržų, tarp Kaunių ir Karajimiškio kaimų. Smegduobės skersmuo yra 10–12 m, gylis – apie 12,6 metro. Jos dugne yra atšakos – Šlapioji ola, Siauroji landa, Šikšnosparnių landa (čia rasta šikšnosparnių griaučių), Rupūžės ola su 1,5 m gylio ežeriuku ir Blizgančioji ola. Bendras olos ilgis 22,2 metrai. Požeminio ežero vandens temperatūra 4,5 °C.

Iš viso per rajoną teka 28 upės ir upeliai ilgesni nei 5 kilometrai. Iš šiaurės rytų, šiaurės ir šiaurės vakarų rajoną riboja Nemunėlis. Per rajoną dar teka Agluona, Apaščia su intaku Rovėja ir Tatula su daugybe intakėlių. Po Tatulos vaga irgi yra karstinių urvų – ji tarsi teka dviem aukštais, todėl vanduo upėje visuomet būna labai šaltas.

Tyvuliuoja 17 ežerų. Dauguma jų visai mažyčiai, o pats didžiausias yra dirbtinis Širvėnos ežeras (plotas 325,4 ha). Tai seniausias tvenkinys Lietuvoje, įrengtas dar 1575 metais. Per ežerą 1987 metais nutiestas ilgiausias Lietuvoje medinis pėsčiųjų tiltas (ilgis 525 m), jungiantis Astravo dvarą su Biržų miestu. Ežero giliausia vieta – 3,5 metro, vidutinis gylis 2,2 metro. Jo krantai labai vingiuoti, kai kur pelkėti, jų ilgis 12 km. Ežere yra 15 salų.

Didžiausi miškai – rajono pakraščiuose. Iš viso jie užima 27 proc. rajono teritorijos. Pats didžiausias miškų masyvas – Biržų giria, kurios plotas 17 tūkst. 320 ha.

Biržų girioje galite susidurti su milijonine vabalų armija ir gausybe paukščių. Tarp jų – daug saugomų: gervės, uralinės ir žvirblinės pelėdos, juodieji gandrai, ereliai rėksniai. Dėl jų Biržų giria paskelbta europinės svarbos paukščių buveine. Gausu ir plėšriųjų žvėrių, čia yra didžiausia Lietuvoje nykstančių lūšių populiacija.

Radvilos 1586 metais Biržuose pagal italų bastioninių pilių schemą pradėjo statyti pilį-tvirtovę. Biržų pilies rūmai (J. Radvilos g. 3) – tai tipiški rūmai tvirtovėje (itališkai palazzo in fortezza). Jie stačiakampio plano, dviejų aukštų, su trijų aukštų rizalitais galuose. Stogas būdingas baroko architektūrai – puoštas rutuliniais šalmais ir smailėmis.

Dabar šioje vietoje galite išvysti išlikusią pylimų ir vandens griovių gynybinę sistemą, rytinės bastiono parakinės, vartų pastato griuvėsius, rūmų centrinę dalį ir vakarinę sieną, pietinio bastiono parakinės liekanas. Galite pereiti pilies tiltu, pilies kieme pamatysite Juozo Zikaro sukurtą Jonušo Radvilos skulptūrą. Rūmuose įsikūręs turtingas krašto muziejus „Sėla“. Jame sužinosite visą Biržų krašto istoriją. Čia saugoma tvirtovės ir Biržų senamiesčio archeologinių radinių, XVI–XIX a. raštijos ir leidinių, senųjų muzikos instrumentų kolekcijos, gausus numizmatikos fondas.

Jei būsite sutarę iš anksto, muziejuje galėsite išgirsti ir apie senąsias vietines alaus gaminimo tradicijas, paragauti alaus, padainuoti bei pašokti su etnografiniu ansambliu. Jei ruošiatės iškilmingam vestuvių pokyliui, meilės ir ištikimybės priesaiką galima ištarti Radvilų pilies menėje skambant klavesinui. Tokiu atveju iškilmėse sudalyvautų ir kunigaikščių šeimos „atstovas“.

Pėsčiųjų tiltu per Širvėnos ežerą galima pasiekti kitoje ežero pusėje įsikūrusį Astravo dvarą (Astravo g. 17). 14 hektarų angliškajame parke telkšo 8 tvenkiniai. Per Apaščią tiesiasi mūrinė arkadinė užtvanka su tiltu, primenanti romėnų akveduką.


Dvaro rūmai pastatyti 1849–62 metais, jiems būdinga rusiškojo ampyro ir romantizmo bruožai. Rūmuose buvo sukauptas didelis Tiškevičių ir Radvilų archyvas, biblioteka su XV–XVII amžiaus inkunabulais ir knygomis, taip pat archeologijos, etnografijos kolekcijos.

Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (Vytauto g. 2) pastatyta 1858 ar 1861 metais, ji romantizuoto neobaroko, interjeras – modifikuotų klasicizmo formų. Viduje yra vertingų dailės kūrinių. Netoliese neogotikinė evangelikų reformatų bažnyčia (Reformatų g. 3), pastatyta 1874-aisiais.

Funkcionalistinis Biržų banko pastatas (Kęstučio g. 10; dabar DnB Nord bankas) atspindi nepriklausomos Lietuvos architektūros intensyvią raidą, kai neatsilikome nuo Europos stilistinių tendencijų. Pastatytas jis 1934 metais pagal architekto Mykolo Songailos projektą.


Centrinėje Juliaus Janonio aikštėje stovi poeto J. Janonio paminklas, pastatytas sovietinės okupacijos metais. Jo skulptorius Konstantinas Bogdanas, architektas Vytautas Brėdikis.

Čia daugelį šimtmečių kartu gyvena katalikai ir evangelikai reformatai. Katalikų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia 1854 metais pastatyta iš vietinio dolomito. Evangelikų reformatų maldos namų kertinis akmuo pašventintas 1887 metais, o 1890-aisiais pastatyta ir neoromaninė raudonų plytų bažnyčia. Pirmąją evangelikų reformatų bažnyčią čia dar 1590 metais fundavo kunigaikštis Kristupas Radvila Perkūnas.

1818 metais pašventinta pagal architekto Mykolo Šulco projektą pastatyta Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia. Ji saikingų klasicistinių ir puošnių neobarokinių formų, bazilikinė, dvibokštė, viduje įrengti 5 altoriai. Prie bažnyčios – keturiolika Kryžiaus kelio stočių koplyčių bei iš akmenų, skaldos ir plytų sumūryta varpinė. Biržų krašto muziejaus „Sėla“ filiale Vabalninke du memorialiniai kambariai skirti monsinjorui Kazimierui Vasiliauskui ir nepriklausomos Lietuvos kultūros ministrui Konstantinui Šakeniui.

Likėnai (8 km į vakarus nuo Biržų) žinomi labai seniai, 1587-aisiais čia jau veikė mineralinio vandens gydykla. Dabar yra dvi versmės. „Likėnų“ gręžinio vanduo geriamas ir pilstomas į butelius, o „Aukštaitijos“ gręžinio naudojamas Likėnų reabilitacijos centre balneologiniam gydymui. Prie Likėnų esančiame durpyne kasamas gydomasis durpių purvas.


XX a. pabaigoje gyventojų pageidavimu didžioji Likėnų dalis prijungta prie Pabiržės miestelio, Pabiržėje išliko vėlyvojo baroko ansamblis: 1772 metais statyta varpinė, buvusi klebonija ir sandėlis. Neogotikinėje Švč. Trejybės bažnyčioje (pastatyta 1910 metais) yra trys altoriai, daug vertingų statulų ir paveikslų. Prie bažnyčios stovi Vytauto Didžiojo paminklas.

(12 km į šiaurės vakarus nuo Biržų) Čia įdomu aplankyti Sigutės Kiaulėnienės įkurtą šeimos muziejų. Eksponuojama per daugelį metų surinktos senienos, tačiau įdomiausia jos pačios siūtų skudurinių lėlių, kurių dabar jau yra apie 300, ekspozicija.

Papilis

(21 km į pietryčius nuo Biržų)

Evangelikų reformatų bažnyčia pastatyta 1782–85 metais. Jos architektūra atspindi Lietuvos XVI–XVII a. pradžios tradicijas: tai rūstus, gynybines formas išlaikęs pastatas. Baroko stilių primena tik kai kurios fasado detalės. Bažnyčioje išliko klasicizmo stiliaus medinė altoriaus pertvara, barokinė ciborija (baldakimas virš Dievo stalo) ir sakykla. Šioje bažnyčioje yra įmūrytas akmuo, kuris, manoma, turi stebuklingos galios. Kvetkai

Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia pastatyta 1772 metais. Ji lotyniškojo kryžiaus plano, neobazilikinė, liaudies architektūros formų, turi ir baroko bruožų. Yra 6 altoriai, vertingų dailės paminklų. Šventoriuje stovi 1880 metais pastatyta neorenesansinė mūrinė varpinė su rūsiu.

Kirkilų kaimo amatininkai nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio turistams demonstruoja drožimo, pynimo, mezgimo, kalimo ir kitus amatus. Čia galima paragauti rupiai maltų kviečių miltų blynų, žuvienės, sūrių, pasimokyti senovinių aukštaitiškų dainų, šokių, groti skudučiais, pūsti ragą.


Baidarėmis, kanojomis, plaustais ar valtimis plaukiant Nemunėliu pakeliui atsiveria gražios pakrančių atodangos. Jo ruožas nuo Rigmantiškių kaimo iki Nemunėlio Radviliškio, kur įteka Apaščia, paskelbtas Nemunėlio-Apaščios geologiniu draustiniu, čia saugomos skardingų šlaitų dolomito ir mergelio atodangos.


Unikalias karstines įgriuvas ir jų vietoje telkšančius ežerėlius galima apžvelgti iš paukščio skrydžio Biržų aeroklubo, esančio vos 1 km už Biržų, lėktuvu ar sklandytuvu.

Keliaudami „Alaus keliu“ galbūt sužinosite biržiečių alaus gamybos paslaptis ir išmoksite biržietišką alaus himną. Būtent Šiaurės Lietuvoje aludariai labiausiai išsaugojo senąsias tradicijas ir iki šiol jas perduoda iš kartos į kartą.