Keliaujame į Šalčininkų kraštą–ekstremalios pramogos garantuotos

„Didžiuojamės legendomis apipintais krašto dvarais: Rakliškių kaime išlikusi kilnios Hovaultų šeimos dvarvietė, Šalčininkuose – Vagnerių giminės rūmai, kuriuose dabar veikia Stanislavo Moniuškos menų mokykla. Pakeliui iš Vilniaus į Šalčininkus yra Jašiūnų dvaras – vienas ryškiausių XIX a. Vilniaus krašto kultūros centrų.

Sužavės keliautoją ir gražios bažnyčios, piliakalniai, legendomis apipinti mitologiniai akmenys. Šalia mano gimtojo kaimo stūkso tik šiek tiek mažesnis už Puntuką 20 tonų Rėžių akmuo,“ - sako politikas Zdislavas Palevičas.

„92 vasaros dienos“ kviečia į kelionę po Šalčininkų kraštą – pamatyti, išbandyti, pajusti! 

Rajonas apaugęs miškais, jie užima 46,4 proc. teritorijos. Tai daugiausia sausi vaizdingi pušynai, viliojantys uogautojus, grybautojus ir vaistažolių rinkėjus. Šiaurės vakarinėje dalyje plyti vienas didžiausių miškų masyvų Lietuvoje – Rūdninkų giria. Girios plotas apie 60 tūkst. ha, ją sudaro 23 miškai, kurių didžioji dalis yra Šalčininkų, kita – Varėnos rajone.

Poilsiautojui įspūdžių girioje užteks ilgam. Pustomą baltą smėlį už keleto šimtų metrų keičia neįžengiama pelkė su sirpstančiomis spanguolėmis, už jos – tarsi Sibiro taiga šimtametis miškas. Toliau prieš akis atsiveria žemyninės pustomo smėlio kopos, apaugusios šilagėlėmis, – visiškai kaip prie Baltijos krantų, tik negirdėti jūros ošimo.


Per rajoną teka septinta pagal ilgį Lietuvos upė – Merkys. Visas jo ilgis 203 kilometrai. Ištekėjęs iš Baltarusijos pelkių netoli Lietuvos sienos, maitinamas intakų ir gausybės upeliukų bei šaltinių, plukdo savo vandenis per smėlėtą Dainavos kraštą Nemuno link. Dėl šaltinių gausos Merkio vanduo vasarą šaltesnis nei kitų Lietuvos upių.


Pietiniu Rūdninkų girios pakraščiu tekanti Šalčia, kairysis Merkio intakas, labai vingiuota, ne kartą keitusi savo vagą – turi daug senvagių, kurios neišdžiūsta net karštomis ir sausomis vasaromis.


Merkį, Šalčią ir kitus sraunius upelius vis dažniau atranda vandens turistai. Merkiu kai kuriomis vasaros dienomis praplaukia net keli šimtai iškylautojų.

Ji vingiuoja pačiu girios viduriu ir yra visai nepaliesta žmogaus veiklos. Tai viena natūraliausių Lietuvos upių – maža salelė pirmykštės gamtos.

XIX a. pirmoje pusėje Šalčininkuose buvo arklių paštas – jo pastatas Vilniaus gatvėje išliko iki mūsų dienų. Stovi 1835 metais statyta tinkuoto mūro su mediniais priestatais Šv. apaštalo Petro bažnyčia, pamaldos joje laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis.

Trijų pagrindinių gatvių sankryžoje – keturkampė aikštė. Miestelio dalyje, vadinamoje Jurzdika, stovi 1852 metais statytos neoklasicizmo stiliaus Kristaus Karaliaus Žengimo į Dangų bažnyčia ir varpinė (Bažnyčios g. 37), kurias suprojektavo Teodoras Narbutas – ne tik istorikas, bet ir inžinierius architektas. Eišiškių bažnyčia – didžiausias jo tvarinys. Į rytus nuo miesto išlikę XIV a. pilies griuvėsiai, pylimai, gynybinio pilies bokšto pamatai.

Jašiūnai 18 km į pietus nuo Vilniaus Nuo XVIII a. pabaigos Jašiūnai priklausė Balinskiams.

Išlikęs Jašiūnų dvaro ansamblis: mūrinė oficina, buvusios arklidės su sodininko, girininko ir vežėjo patalpomis antrajame aukšte. Prie arklidžių – liaudies architektūros svirnas. Vėlyvojo klasicizmo ir romantizmo stiliaus rūmai Sniadeckių iniciatyva pastatyti 1824–28 metais. Pagrindinio fasado antrąjį aukštą puošia 4 dorėninių kolonų portikai. XX a. pabaigoje rūmai restauruoti.

Už tilto per Merkį, kitame upės krante, yra Profesorių kapinaitės, kuriose palaidota Sniadeckių ir Balinskių šeimos. Miestelį puošia 1929 metais statyta tinkuoto mūro ir medžio Šv. Onos bažnyčia (M. Balinskio g. 7).

Miestelis iš trijų pusių apsuptas Baltarusijos.

Spindulinio plano miestelio svarbiausia dalis – keturkampė aikštė penkių istorinių kelių kryžkelėje. Klasicizmo stiliaus bruožų medinė Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia (Ašmenos g. 3) pastatyta 1783 metais. 1903 metais pristatyta neogotikinė varpinė.

Šis kaimas priklauso Dieveniškių istoriniam regioniniam parkui. Kaimą puošia 1929 metais statyta medinė neobarokinė Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, bažnytėlė, kurioje pamaldos laikomos lenkų kalba.


Svarbiausias statinys – 1586 metais iškilusi Norviliškių pilis, tai renesansinės gynybinės architektūros pavyzdys. Su vartų ir gynybiniu bokštais sudarė uždarą sistemą su kiemu centre. Dabar pilis privati valda, čia rengiamos konferencijos, pobūviai.

Turgelių (20 km nuo Šalčininkų) raudonų plytų istorizmo ir neobaroko stiliaus dvibokštė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia, pastatyta 1837 metais. Pamaldos vyksta lenkų kalba.

Norviliškių pilyje nuo 2007 metų birželio mėnesį vyksta muzikos ir menų festivalis „Be2gether“.

Renginys „Jaunimo vasara“ organizuojamas paskutinį rugpjūčio sekmadienį. Į šventę kviečiami ir Lenkijos bei Baltarusijos ansambliai.

Norviliškių pilyje ir jos prieigose (Dieveniškių seniūnija) galima pažaisti dažasvydį, futbolą, „akiniuotąjį“ futbolą (su 3 kartus vaizdą priartinančiais specialiais akiniais), sukarintus žaidimus su tikrų ginklų kopijomis, pašaudyti iš lanko ir arbaleto, pajodinėti, išbandyti dieninį ir naktinį orientacinį sportą, pakilti oro balionu, paieškoti lobio. Čia rengiami riterių turnyrai, ugnies šou, senovinės, klasikinės ir populiariosios muzikos koncertai, įvairios degustacijos, iliuzionistų pasirodymai. Yra pirtis.