Keliaujame į Pakruojo kraštą, kur svečiai vaišinami varniena

„Šis kraštas man mieliausias Lietuvoje. Čia derlingos žemės ir darbštūs žmonės. Manoji Linkuva stovi ant kalnelio, nors visur aplink lygumos. Tad atsiveria labai graži panorama. Graži ne tik Linkuva su savo parku, tvenkiniais, karmelitų vienuolynu. Nuostabus ir Pakruojo dvaro ansamblis, dėl puikios akustikos čia rengiami geri koncertai“ - sako politikė Vilija Blinkevičiūtė.

„92 vasaros dienos“ kviečia į kelionę po Pakruojo kraštą – pamatyti, išbandyti, pajusti! 

Pakruojo rajone visai nėra ežerų, telkšo tik 9 tvenkiniai. Vanduo užima vos 2 proc. teritorijos, didžioji dalis tenka Mūšai. Visas upės ilgis 164 km, rajonu ji teka apie 43 kilometrus. Upės tėkmė lėta – tarsi niekur neskubėdama ji gėrisi pakrantėje atsidengiančia Raudonpamūšio dolomito atodanga ar pakrantėse sušmėžuojančiomis dvarų sodybomis.

Ją pamatysite ties Pasvalio rajono riba, 7 km į rytus nuo Linkuvos. Tai status 30 m ilgio ir 4 m aukščio gelsvai pilko korėto dolomito skardis, gražiai atsispindintis Mūšos vandenyse. Atodangoje matyti suakmenėję gyvūnų likučiai, uolienos sandara, jos pakitimai.

Į Žeimelio apylinkes prieš 14–16 tūkst. metų ledynų atvilktas bevardis akmuo papuola į didžiausių Lietuvos riedulių dešimtuką.

Kitas įdomus ledynų darinys – Lapgirio ozas, apie 10 km nutolęs į pietus nuo Lygumų miestelio. Ozas driekiasi 350 m, jo plotis 25–30, aukštis 20 metrų.

Miškai užima penktadalį rajono teritorijos, tačiau jie kitokie, nei įprasta matyti didžiojoje Lietuvos dalyje. Šalyje spygliuočiai sudaro apie 60 proc. visų miškų, o čia jų tik 20 procentų. Pušynų vos 2 proc. (Lietuvoje – 37 proc. visų miškų), vyrauja lapuočiai, daugiausia – beržynai.


Didžiausi miškų masyvai plyti piečiau Linkuvos kalvagūbrio – tai Lygumų (Klusiškių), Pakruojo ir Klovainių miškai. Latvijos pasienyje žaliuojančiame Žeimelio miške yra didžiausi Lietuvoje vertingų uosynų plotai – jie sudaro net 42 proc. medynų.


Tai bene gražiausias Lietuvos augalas, aptinkamas Pakruojo miške. Ji užauga iki 60 cm aukščio, bet auga labai ilgai – žydėti pradeda tik po 15 metų. Žydi gegužės–birželio mėnesiais. Žiedai dideli ir labai puošnūs – tai lietuviška natūralioje aplinkoje auganti orchidėja.

Rajono simboliu tapęs Pakruojo dvaras – didžiausia dvaro sodyba Lietuvoje. Su 34 kultūros paveldo pastatais ji užima 48,2 ha teritoriją. Iš kitų Lietuvos dvarų išsiskiria ne tik apimtimi ir pastatų kiekiu, bet ir stilistiniu vientisumu bei neįprasta architektūra. Net ūkiniai sodybos pastatai klasicistinių formų.

Ansamblis pradėtas kurti XVIII a. pabaigoje. Gerai išlikę XIX a. statyti vieni didžiausių Lietuvoje puošnūs dviaukščiai su dorėniškojo stiliaus kolonomis klasicistiniai rūmai, jų centre – ovalo salė su jonėniškąja kolonada. 1835–40 metais dvare buvo užveistas didelis angliškojo stiliaus parkas.

Šiuo metu rekonstruotuose Pakruojo dvaro pastatuose teikiamos apgyvendinimo, maitinimo, salių nuomos, renginių organizavimo, aktyvaus poilsio paslaugos, organizuojamos teminės ekskursijos ir pramogos.

Iš centrinės aikštės spinduliais išeina septynios gatvės, stovi keletas raudonų plytų pirklių namelių, kalvė (Kapų g. 2). Renesansinė Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia (Laisvės g. 25) buvo pašventinta dar 1611 metais, joje yra vertingų meno kūrinių. Pirmoji medinė bažnyčia Linkuvoje pastatyta dar 1500 metais.

Miestelyje stovi 1890 metais pastatyta mūrinė sinagoga (Ugniagesių g. 2), 1799-ųjų statybos medinė kapinių koplyčia. 2004 metais įkurtas skulptūrų parkas, kurį vis papildo Linkuvoje vykstančių skulptūros simpoziumų, skirtų skulptoriui Matui Menčinskui (1896– 1942) atminti, darbai.

Tai vienas seniausių ir įdomiausių Lietuvos miestelių, išsiskiriantis kompaktišku užstatymu. XVII a. viduryje jo centre buvo suformuota gotikinė aikštė, XVIII a. pabaigoje–XIX a. pradžioje pastatytos smuklės – Didžioji ir Mažoji karčemos, kurių galai buvo pritaikyti gynybai. Mažojoje dabar įkurtas Pakruojo krašto muziejus „Žiemgala“ (Vienybės a. 15). Iš molio drėbtos Didžiosios smuklės fasadą puošia keturios apvalios ir dvi keturkampės arkos, čia įsikūrusios krautuvės ir baras, kuriame galima pasivaišinti pakruojietišku alumi. Aikštėje stūkso 7 akmenys su dubeniu.

Klasicizmo bruožų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia statyta 1826 metais.

Folkloro šventė „Žiemgala“ organizuojama nuo 1989 metų, birželio mėnesį, atspindi žemės darbų ir švenčių ratą: nuo Jurginių, sėjos – iki darbų pabaigtuvių ir vestuvių. Pakruojo krašto ansamblių šventėje dalyvauja ir kaimynai latviai. Kad šventės dvasia jaustųsi visame krašte, jos dalyviai pakeliui į Pakruojo dvarą aplanko ir kitus rajono miestus bei miestelius.

Miesto šventė dvare ūžia rugpjūčio pabaigoje. Veikia parodos, dvaro kieme įsikuria amatininkai ir prekybininkai, koncertuoja įvairūs ansambliai, vyksta kino filmų peržiūros. Vėl su dainomis, šokiais ir lauktuvėmis atvyksta latviai. Pagrindinis ir laukiamiausias šventės akcentas – spalvinga, teatralizuota karnavalinė eisena.

Rugpjūčio mėnesį motoklubas „Free Hawks MC“ visus baikerius ir jiems prijaučiančius kviečia į Pakruojį. Tradiciškai šventė pradedama motociklų paradu miesto gatvėmis, vėliau šurmulys persikelia į Pakruojo dvaro parką. Čia demonstruojami antikvariniai automobiliai bei motociklai, organizuojamos įvairios rungtys, kuriose savo jėgas gali išbandyti ir baikeriai, ir žiūrovai: vyksta motociklo „lopšio“ tempimo lenktynės, didžiausio pilvo ir krūtinės rinkimai. Kas nori, gali pasižvalgyti po parką pakilęs oro balionu ar lengvu lėktuvėliu.

Bus įdomu įveikti akmenų slenksčius, nelauktas seklumas, vešlių žolių žabangas. Galima pasigrožėti bebrų suręstomis užtvankomis ir, jei pasiseks, pamatyti juoduosius gandrus.

Pakruojo dvare ir jo apylinkėse buvo filmuota legendinis „Tadas Blinda“ ir dar keletas lietuviškų filmų. Ir dabar čia galite išgirsti apie Blindą ir Blindos pasakojamas istorijas, išvysti jo laikų šokius, dalyvauti lietuviško alaus gėrimo varžybose bei kitaip vyriškai susirungti pagal Tadą Blindą.

Alaus darykla„Davra“ Pakruojyje (Šiaulių g. 5) kviečia į HAV atrakciją. HAV – tai humoras, alus ir varnos. Atrakcijos dalyviai aprengiami specialia apranga (įgyja sparnus ir snapus), gauna HAV valstybės pasą, vaišinami tamsiuoju varniukų alumi, gira, varniukų duonyte, bandelėmis su lašinukais, česnakine duona, sūriu, koldūnais.

Pagrindinis akcentas – pati tikriausia varniena. Priimamos tik grupės (suderinus iš anksto).