Marijampolės žemė: ežerų ir upių kraštas

„Mačiau begalę pasaulio metropolių ir net nemėginu jų lyginti su Marijampole – tai neturėtų prasmės. Ir nors esu išsiugdžiusi imunitetą nostalgijai, Marijampolė man visuomet bus vienintelis ir nepakartojamas gimtasis miestas,“ - sako Violeta Urmanavičiūtė- Urmana, pasaulinio garso operos solistė.

„92 vasaros dienos“ kviečia į kelionę po Marijampolės kraštą – pamatyti, išbandyti, pajusti!

Marijampolės savivaldybėje kur bežvelgtum – visur lygumos, kurias prieš tūkstančius metų suformavo slenkančio Nemuno ledyno plaštaka, išlygindama ankstesnių ledynų paliktą kalvotą reljefą. Ta pati plaštaka savivaldybės rytuose sustūmė neaukštus Veiverių ir Šilavoto kalvagūbrius.

Prasidėjusi Lenkijoje, netoli Suvalkų, per visą savivaldybę teka Šešupė. Čia į ją subėga Želsvelė, Dovinė, Sasna, Šlavanta, Sūduonia ir kiti mažesni intakėliai. Upė negili – vidutinis gylis 1,5 metro – ir nelabai vandeninga. Sausesnėmis vasaromis smarkiai nusenka, o po liūčių dažnai patvinsta.

Plaukti baidarėmis galima beveik per visą Šešupės ilgį, tiesa, kai kur dėl nuvirtusio medžio ar senųjų užtvankų liekanų baidarę teks persinešti krantu.

Maždaug pusė Žuvinto biosferos rezervato yra Marijampolės savivaldybės teritorijoje. Jam priklauso ir didžiausi savivaldybės ežerai Žaltytis (289,3 ha) ir Amalvas (193,8 ha) su pelkynu. Žaltyčio ežero ilgis 4,1 km, o plotis vos 0,8 kilometro.

Amalvas negilus – vidutinis gylis tik apie metrą, o giliausioje vietoje – beveik 3 metrai. Per ežerą teka Amalvė, aukštupyje vadinama Šlavanta. Iš visų pusių, išskyrus rytinę, ežerą supa Amalvos pelkynas, užimantis 3 tūkst. 400 ha plotą.

Savivaldybės miškingumas – tik 15 procentų. Didžiausi Buktos, Varnabūdės ir Šunskų miškai. Buktos miškas taip pat priklauso Žuvinto rezervatui. Jame auga 23 į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys ir 5 saugomų samanų rūšys, yra Europoje saugomų skroblynų.

Išliko (P. Armino g. 92) Kvietiškio dvaro fragmentai: mediniai dvaro rūmai, pieninė, sandėlis su rūsiu, kluonas, prižiūrėtojo ir kumečių gyvenamieji namai. Iš dvaro į bažnyčią ir vienuolyną ėjęs kelias, vadinamas rožančkeliu, grafienės nurodymu buvo apsodintas liepomis. Šiuo metu parkas atnaujintas.

XIX amžiaus medinės architektūros pavyzdžių išliko Vytauto ir Bažnyčios gatvėse.

Bažnyčios gatvėje 19A stovi vienas seniausių miesto medinių pastatų, jame yra gyvenęs rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas. Netoliese (Bažnyčios g. 23) – namas, kuriame 1902–14 metais gyveno būsimasis prezidentas Kazys Grinius. Dabar čia įkurtas K. Griniaus memorialinis muziejus.

Istorizmo laikotarpiui būdingas architektūros formas išlaikė 1870 metais statytas sinagogos pastatas (P. Butlerienės g. 5). Frontono nišoje matyti simbolinis Toros motyvas, pastato viduje išlikusi niša, kurioje anksčiau stovėjo vienas svarbiausių sinagogos įrenginių – Aron hakodešas – spinta, kurioje laikyta Tora. Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia (Vytauto g. 31A) 1888 metais statyta kaip stačiatikių cerkvė.

Raudonų plytų moderno stiliaus geležinkelio stotis (Soties g. 2), statyta1923–24 metais pagal Edmundo Fryko projektą, – bene ryškiausias miesto statinys. Dviejų aukštų pastatą puošia tinkuotų dalių intarpai, aptakių formų atikai ir frontonai, restauruoti mediniai paneliai, durys, autentiškos keraminių plytelių grindys.

Centrinėje J. Basanavičiaus aikštėje 2009 metais iškilo paminklas „Tautai, Kalbai, Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti 1009–2009“ (skulpt. Kęstutis Balčiūnas). Nuo keturkampio pagrindo, simbolizuojančio keturis Lietuvos etninius regionus, kyla keturkampė sraigtinė rausvo grnito kolona, ant kurios – sidabrinis raitelis (aliuzija į miesto globėją šv. Jurgį) su ietimi rankoje.

Senasis – smetoniškasis Vytauto Didžiojo parkas – yra miesto centre. Pradėtas formuoti klasicistiniais principais 1875–90 metais. Dabar jame auga apie 600 želdinių, iš kurių vertingiausia baltoji tuopa (aukštis 24 m, liemens apimtis 6,3 m). 2009 metais pastatytas granitinis Vytauto Didžiojo paminklas (skulp. J. Narušis).

Poezijos parkas – šiuolaikinis, įrengtas 1987 metais Jevonio ir Šešupės santakoje. Jame pastatyta skulptūra „Šešupė“, dekoratyvūs tilteliai, suoleliai, veikia fontanai.

Vienas pagrindinių miesto akcentų – dvibokštė, trinavė kryžminio plano Šv. arkangelo Mykolo Mažoji bazilika, pastatyta 1824 metais. Jos architektūroje persipina klasicistinės ir neobarokinės formos. Vidurinę fasado dalį puošia stilizuotas frontonas su griežtų geometrinių formų viršūne, kurios nišoje stovi Švč. Mergelės Marijos skulptūrėle.

Bazilikoje išliko grafienės Butlerienės dovanota puošni monstrancija su dviem angeliukų skulptūrėlėmis, yra malonėmis garsėjantis Švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu paveikslas (XVIII a.).

Klasicistinių formų Rygiškių Jono gimnazija (Kauno g. 5) pastatyta 1870 metais. Tai viena seniausių gimnazijų Lietuvoje, išugdžiusi daug žymių asmenybių.

Sūduvos lygumose beveik visos bažnyčios matyti iš labai toli. Aukštas Švč. Mergelės Marijos bažnyčios bokštas keleiviui iš tolo rodo ir Sasnavos miestelio kryptį. Ši neogotikinė raudonų plytų bažnyčia – vienas didžiausių ir puošniausių sakralinių pastatų Užnemunėje. Ji pastatyta 1938 metais pagal E. Fryko projektą.

Rumšiškių liaudies buities muziejuje galima pamatyti atkurtą ankstesnę, 1817 metais statytą, medinę aštuonkampę Sasnavos bažnyčią, varpinę, karstinę ir šventoriaus tvorą su vartais.

1865 metais statytoje neogotikinėje vienbokštėje stačiakampio plano Švč. Marijos Magdalietės bažnyčioje išliko XIX amžiaus žalvarinis varpas, XX amžiaus pradžios medinė Nukryžiuotojo skulptūra.

Evangelikų liuteronų bažnyčia (Kauno g. 11) – vienanavė, su bokštu, romantizmo laikotarpio, pastatyta 1835–41 metais.

Čia ir patys galite išbandyti šuolį parašiutu, skrydį lėktuvu ar oro balionu. Prisiminimui galite užsisakyti visą nufilmuotą savo šuolį.

Tautkaičiuose (Sasnavos seniūnija) daugiau kaip 50 metų gyvuoja tradicija per Žolinę pasikviesti teatro mėgėjų iš visos Lietuvos ir kaimyninių šalių.

Vekeriotiškės kaime (Šunskų seniūnija) nuo 2003 metų rugpjūtį rengiamas trumpo metražo mėgėjiškų filmų festivalis „Baltas kluonas“. Filmai demonstruojami po atviru dangumi ant baltai nudažytos kluono sienos. Žiūrovai įsitaiso kieme, ant šiaudų ryšulių.

Netoli Šunskų rugpjūčio mėnesį galite pamatyti, kaip senoviniu būdu kertami rugiai, kaip laikantis tradicijų ir senųjų amatų technologijų atliekami kiti rugiapjūtės darbai ir kepama duona. Čia pat galėsite jos ir paragauti. Šventė kasmet vyksta vis kitame Šunskų seniūnijos „Gegužraibės“ bendruomenės kaimų.

Nuo 1993 metų organizuojama sporto ir muzikos šventė rugpjūtį į Sūduvos sostinę pritraukia daugybę galiūnų sporto mėgėjų. Savo jėgas stipruoliai tikrina keldami kalvio priekalus, 30 kg sveriančiu kūju kaldami į žemę metalinį strypą, bėgdami estafetę su 100 kg sveriančiais maišais, vartydami 400 kg padangą, kilnodami rąstus, ant karučio veždami lengvąjį automobilį ir net traukdami 50 tonų sveriantį keleivinį traukinį Marijampolės geležinkelio stotyje.

Buktos pažintinis takas yra 1,7 kilometro ilgio, jį galima įveikti maždaug per valandą, įrengtos 7 apžvalginės stotelės.

Marijampolės žirgyne Triobiškių kaime (Liudvinavo seniūnija) dažnai vyksta įvairios varžybos ir šventės.

Kartodromas Marijampolėje (Kauno g. 146).

Apžvalginiai skrydžiai lėktuvu ir oro balionu – Marijampolės aeroklubas Kuzų kaime (Sasnavos aerodromas).

Baidarės – Baidarių irklavimo ir buriavimo centras Marijampolėje (Marių g., Marių parkas III).

Komercinės medžioklės – Marijampolės miškų urėdijos Šunskų girininkija.

Lietuviškas skilandis pirmasis iš Baltijos šalių gaminių sulaukė tarptautinio pripažinimo ir buvo įregistruotas Europos Komisijos garantuotų tradicinių gaminių registre, kuris patvirtina savitą šio gaminio receptūrą ir išskirtinę kokybę. Manoma, kad skilandžiai buvo gaminami jau XVI a., o skaniausi – Suvalkijoje.